1869 m.

• Sausio 1 d. – Jadvyga Juškytė, Juškevičiūtė, Lietuvos pedagogė, tautosakininkė, tautinio atgimimo veikėja (m. 1948 m.).
• Sausio 19 d. – Juozas Matulaitis, Lietuvos farmacininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys (m. 1964 m.).
• Kovo 7 d. – Donatas Malinauskas, visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1942 m.).
• Kovo 21 d. – Juozapas Žiogas, kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje (m. 1935 m.).
• Balandžio 9 d. – Juozas Naujalis, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas (m. 1934 m.).
• Balandžio 16 d. – Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (m. 1953 m.).
• Balandžio 18 d. – Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas (m. 1956 m.).
• Gegužės 5 d. – Augustinas Janutėnas, knygnešys, daraktorius (m. 1940 m.).
• Gegužės 23 d. – Antanas Lingis-Velioniškis, (slapyvardis – A. Velioniškis), rašytojas, vertėjas, gydytojas^[1] (m. 1900 m.).
• Birželio 21 d. – Juozas Rimydis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1960 m.).
• Birželio 27 d. – Ema Goldman, Lietuvos žydų kilmės anarcho-komunistė (m. 1940 m.).
• Liepos 25 d. – Augustas Robertas Niemis, suomių ir lietuvių tautosakininkas (m. 1931 m.).
• Rugpjūčio 27 d. – Petras Raudonikis, farmacininkas, jaunystėje – politinis veikėjas (m. 1950 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Liudas Vaineikis, knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1938 m.).
• Rugsėjo 1 d. – Leonas Gogelis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, mikrobiologas, profesorius, habilituotas veterinarijos mokslų daktaras (m. 1937 m.).
• Rugsėjo 8 d. – Stasys Lukauskis, teisininkas, advokatas, socialistas – revoliucionierius, spaudos platintojas ir darbuotojas, kooperatininkas (m. 1925 m.).
• Rugsėjo 20 d.:
  • Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas (m. 1933 m.).
  • Juozas Vilkutaitis – Keturakis, teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (m. 1948 m.).
• Rugsėjo 23 d. – Jonas Vanagaitis, Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas.^[2] (m. 1946 m.).
• Spalio 7 d. – Pranas Eidukevičius, Lenkijos socialistų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas (m. 1926 m.).
• Spalio 23 d. – Pranciškus Žadeikis, Lietuvos kunigas, garbės kanauninkas, Skuodo dekanas, rašytojas, vertėjas (m. 1933 m.).
• Lapkričio 11 d. – Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1927 m.).

Nedatuota

• Stanislavas Rulkovskis, Lietuvos profsąjungų steigėjas, revoliucinis – politinis veikėjas (m. 1916 m.).
• Stanislavas Trusevičius, Lietuvos spaudos ir revoliucinis – politinis veikėjas (m. 1918 m.).

• Kovo 10 d. – Motiejus Brundza, Romos katalikų kunigas, švietėjas, religinių raštų rengėjas (g. 1824 m.).

Nedatuota

• Motiejus Konstantinas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Rusijos imperijos dvaro pareigūnas (g. 1793 m.).

Nedatuoti

• Pradėta eksploatuoti Union Pacific Railroad – seniausia JAV transkontinentinė geležinkelio linija;
• Popiežius Pijus IX sušaukė Pirmąjį Vatikano susirinkimą apsvarstyti popiežiaus neklystamumo dogmą. Susirinkimas vyko iki 1870 m. ir buvo nutrauktas prasidėjus Prūsijos-Prancūzijos karui;
• Įkurtas Saporo miestas Japonijoje.

• Vasario 17 d. – Gago Kutinijas, Portugalijos aviacijos pionierius, kuris kartu su aviatoriumi Sacadura Cabral pirmas perskrido pietų Atlanto vandenyną 1922 metais (m. 1959 m.).
• Vasario 26 d. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (m. 1939 m.).
• Kovo 18 d. – Artūras Nevilis Čemberlenas, D. Britanijos valstybės veikėjas (m. 1940 m.).
• Birželio 27 d. – Hans Spemann, 1935 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1941 m.).
• Rugsėjo 3 d. – Fritz Pregl, 1923 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1930 m.).
• Rugsėjo 25 d. – Rudolfas Otas, vokiečių liuteronų teologas, lyginamosios religijotyros specialistas (m. 1937 m.).
• Spalio 2 d. – Mohandas Karamčandas Gandis, Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas (m. 1948 m.).
• Lapkričio 9 d. – Oskaras Almgrenas, Švedijos archeologas (m. 1945 m.).
• Lapkričio 22 d. – Andrė Židas, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1947). Padarė didelę įtaką prancūzų egzistencialistams, – pirmiausia Ž. Sartui ir A. Kamiu (m. 1951 m.).
• Lapkričio 30 d. – Nilsas Gustavas Dalenas, švedų fizikas ir inžinierius, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• Gruodžio 25 d. – Pėteris Šmitas, žymus latvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, mitologas (m. 1938 m.).
• Gruodžio 31 d. – Anri Matisas, prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu (m. 1954 m.).

Nedatuota

• Džozefina Bachita, Romos katalikų šventoji (m. 1947 m.).
• Jevno Azefas, rusų provokatorius, dirbęs Rusijos slaptojoje policijoje nuo 1893 m. ir tuo pačiu metu (nuo 1899 m.) teroristinėje socialistų revoliucionierių organizacijoje (m. 1918 m.).

• Vasario 28 d. – Alphonse de Lamartine, prancūzų poetas^[5][6] (g. 1790 m.).
• Kovo 8 d. – Luisas Hektoras Berliozas, prancūzų kompozitorius romantikas. Žymiausias kūrinys – „Fantastinė simfonija“ (g. 1803 m.).
• Gegužės 29 d. – Julius Friedrich Heinrich Abegg, vokiečių kriminalistas, penalistas, baudžiamosios teisės profesorius (g. 1796 m.).
• Rugpjūčio 8 d. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (g. 1819 m.).
• Spalio 8 d. – Franklinas Pyrsas, amerikiečių teisininkas, politikas, 14-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1853-1857), vienintelis JAV prezidentas iš Naujojo Hampšyro (g. 1804 m.).
• Spalio 23 d. – Edvardas Smitas-Stenlis, buvo anglų įstatymų leidėjas, tris kart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas. Iki 1834 metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834-1851 kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės).^[7] Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus - mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (g. 1799 m.).