Juozas Vilkutaitis

Antano Vilkutaičio jaunesnysis brolis.

Būdamas septynerių metų susižeidė koją, dėl to negalėjo lankyti mokyklos, lavinosi savarankiškai, padedamas dėdės kunigo Antano Vilkutaičio ir draugų studentų. Gyveno Gudeliuose (Marijampolės raj.). Kadangi liga progresavo, 1888–1889 m. brolio studento padedamas gydėsi Maskvoje, tačiau koją teko amputuoti. Broliui išvykus studijuoti į Petrapilį, jį globojo kiti lietuviai studentai. Iš Maskvos grįžęs į Gulbiniškius, apie 1890 m. pradėjo rašinėti spaudai.

Lavintis padėjo ir brolis Antanas Vilkutaitis, kuris 1891 m. baigęs studijas Petrapilyje ir paskirtas dirbti į Kaukazą, ten 1892 m. pasikvietė ir Juozą. Kai Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe“ paskelbė konkursą dramoms sukurti, kartu su broliu 1895 m. parašė komediją „Amerika pirtyje“. Dėl pjesės autorystės buvo daug ginčytasi, tačiau dauguma literatūros tyrinėtojų pagrindiniu jos autoriumi dėl rašymo manieros ir būdo savybių laiko Juozą Vilkutaitį.

1895 m. Tilžėje šis veikalas buvo išleistas pirmą kartą, o 1899 m. rugpjūčio 20 d. pirmą kartą viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Šį įvykį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros. Pjesė iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje.

1896–1908 m. gyveno savo ūkyje prie Balbieriškio. 1908–1915 m. įgijęs teisininko licenciją, dirbo Marijampolės apygardos teisme. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. 1919 m. paskirtas Seinų teisėju, o 1920 m. organizavo teismą Prienuose. 1924–1939 m. Prienuose dirbo notaru.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mirė lietuvių persikėlėlių stovykloje Augsburge.