Rugpjūčio 27

• Moldavija – Nepriklausomybės diena.

Aušrinė – Cezarijus – Geidė – Monika – Tolvyda – Tolvydas

• 1869 m. – Petras Raudonikis, farmacininkas, jaunystėje – politinis veikėjas (m. 1950 m.).
• 1883 m. – Vincas Geiga, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1945 m.).
• 1884 m.:
  • Jonas Gricius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1963 m.).
  • Liudas Gira, lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas (m. 1946 m.).
• 1893 m. – Viktoras Gailius, teisininkas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas (m. 1956 m.).
• 1895 m. – Vladas Kurkauskas, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas, inžinierius (m. 1970 m.).
• 1900 m. – Juozas Mickevičius, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, Kretingos muziejaus direktorius, Kretingos rajono Garbės pilietis.^[1] (m. 1984 m.).
• 1924 m.:
  • Ignas Pikturna, Lietuvos rašytojas marinistas, publicistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
  • Leonidas Muraška, Lietuvos dainininkas (bosas) (m. 2009 m.).
• 1928 m.:
  • Vaidotas Antanaitis, Lietuvos miškininkas, politinis veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Valdemaras Kvietkauskas, Lietuvos geografas, spaudos darbuotojas, vertėjas, fizinių mokslų daktaras.
• 1935 m. – Liudvikas Simutis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1943 m.:
  • Gražina Augienė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliografė.
  • Petras Ilgakojis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Juozas Spudulis, architektas, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1950 m. – Ignas Aleškevičius, agronomas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Danutė Mertingaitė-Gajauskienė, Lietuvos dailininkė odininke.
• 1952 m. – Danutė Lapinskienė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė veikėja.
• 1953 m. – Valerija Gražinienė, Lietuvos ekonomistė, Biržų raj. visuomenės ir politinė veikėja.
• 1954 m. – Stasys Selemenavičius, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
• 1955 m. – Vladas Damulevičius, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Tamara Božok, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1958 m.:
  • Antanas Lagunavičius, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Eugenijus Maldeikis, ekonomistas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Algimantas Grybauskas, Lietuvos savigynos imtynininkas.
  • Rolandas Vosylius, gydytojas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (m. 1991 m.).
• 1976 m. – Nerijus Radžius, Lietuvos futbolininkas žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
• 1982 m. – Mantas Savėnas, Lietuvos futbolininkas.

• 1951 m. – Vladislavas Kalinovskis, Kalinauskas, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas (g. 1880 m.).
• 1967 m. – Albinas Morkus, lietuvių rašytojas ir vertėjas (g. 1921 m.).
• 1970 m. – Henrikas Radauskas, lietuvių poetas, vertėjas (g. 1910 m.).
• 1977 m. – Telesforas Kulakauskas, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1907 m.).
• 1978 m. – Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje (g. 1897 m.).
• 1991 m. – Petras Babickas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas (g. 1903 m.).
• 1993 m. – Kęstutis Bacevičius, lietuvių ir lenkų pianistas, kompozitorius, pedagogas (g. 1904 m.).
• 2002 m. – Antanas Leonardas Rubšys, prelatas, Šv. Rašto profesorius (g. 1923 m.).
• 2009 m. – Romualdas Grabštas, muzikas, dirigentas, „Kauno bigbendo“, vienintelio profesionalaus Lietuvoje džiazo orkestro, įkūrėjas ir ilgametis jo meno vadovas (g. 1943 m.).
• 2016 m. – Algirdas Pilvelis, publicistas, politikas, poetas, dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausias redaktorius (g. 1944 m.).
• 2020 m. – Laima Liuda Gėgžnaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė (g. 1930 m.).
• 2021 m. – Birutė Kažemėkaitė, gydytoja, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1961 m.).^[2]

• 1883 – Krakatau ugnikalnio išsiveržimas;
• 1896 – vyko Anglų-Zanzibaro karas trukęs tik 45 minutes;
• 1928 – pasirašytas Kelogo-Briano paktas;
• 1939 – pirmojo reaktyvinio lėktuvo Heinkel He 178 skrydis;
• 1962 – paleistas kosminis aparatas Mariner 2 į Venerą, pirmasis žmogaus sukurtas laivas pasiekęs kitą planetą;
• 1991 – EEB pripažino trijų Baltijos valstybių nepriklausomybę;
• 1991 – Moldavija paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos;
• 2000 – Maskvos Ostankino televizijos bokšte kilo gaisras.

• 1770 m. – Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis, vokiečių filosofas, vienas iš idealizmo kūrėjų kartu su Imanueliu Kantu (Immanuel Kant), įtakingiausių Švietimo amžiaus filosofų (m. 1831 m.).
• 1785 m. – Agustinas Gamara, Peru prezidentas (1829–1833 m. ir 1838–1841 m.) (m. 1841 m.).
• 1856 m. – Ivanas Franko, ukrainiečių rašytojas^[3] (m. 1916 m.).
• 1865 m.:
  • Čarlzas Geitsas Dauesas, JAV valstybės veikėjas, teisininkas, vėliau bankininkas, Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1951 m.).
  • Džeimsas Henris Brestedas, JAV istorikas ir archeologas (m. 1935 m.).
• 1871 m. – Teodoras Hermanas Albertas Dreizeris, JAV rašytojas natūralistas, savo kūriniuose aprašęs šiurkščią gyvenimo realybę (m. 1945 m.).
• 1874 m. – Carl Bosch, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1940 m.).
• 1908 m. – Lindonas Beinas Džonsonas, JAV prezidentas 1963–1969 m (m. 1973 m.).
• 1913 m. – Janis Grauduonis, Latvijos archeologas, habilituotas istorijos mokslų daktaras, Latvijos mokslų akademijos narys.
• 1914 m. – Ježis Ignatovičius, Lenkijos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir šeimos teisės specialistas, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Liublino Marijos Sklodovskos-Curie universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Lenkijos civilinės teisės reformatorius, daugybės straipsnių teisės klausimais autorius (m. 1997 m.).
• 1920 m. – Hubertas Borisa, tarybinis partizanas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
• 1928 m. – Osamu Shimomura, 2008 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1941 m. – Sezarija Evora, Žaliojo Kyšulio salų dainininkė, atliekanti tradicinę salų muziką morna (artimą fado ir bliuzui). Garsi Europoje, Lotynų Amerikoje.
• 1943 m. – Peteris Štefanas Curbrigenas, Romos Katalikų bažnyčios arkivyskupas, buvęs Šventojo Sosto Apaštališkasis Nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (m. 2022 m.).
• 1957 m. – Kendži Nagai, buvo japonų fotožurnalistas, nušautas Mianmare per protestus, nukreiptus prieš Mianmaro valdžią (m. 2007 m.).
• 1958 m. – Sergejus Krikaliovas, Rusijos kosmonautas atlikęs 6 skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį ir pasiekęs pasulio rekordą žmogaus ppagyventą orbitoje, (803 paros) taip pat 8 kartus buvo išėjęs į atvirą kosmosą.
• 1959 m. – Gerhardas Bergeris, austrų lenktynininkas, keturiolika sezonų lenktyniavęs Formulėje 1.
• 1966 m. – José René Higuita Zapata, karjerą baigęs Kolumbijos futbolininkas, rungtyniavęs vartininko pozicijoje.
• 1970 m. – Karlas Unterkircheris, italų alpinistas. 2004 m. Jis tapo pirmuoju žmogumi, tais pačiais metais be papildomo deguonies įkopusiu į dvi aukščiausias pasaulio viršūnes – Everestą ir K2, o 2007 m. iki tol neįveiktu maršrutu šiaurine siena įkopė į Gašerbrumo II viršūnę. Unterkircheris žuvo 2008 m. kopdamas į Nanga Parbato viršūnę Pakistane.
• 1971 m. – Milanas Goljovičius, Serbijos krepšininkas rungtyniaujantis Vokietijos komandoje Liudvigsburgo „EnBw“.
• 1976 m. – Markas Veberis, australų Formulės 1 lenktynininkas, nuo 2007 metų lenktyniaujantis Red Bull Racing komandoje.
• 1977 m. – Andersonas Luisas de Soza, portugalų futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Fluminese atakuojantis saugas.
• 1980 m. – Derrick Strait, amerikiečių futbolininkas.
• 1982 m. – Andre Emmett, JAV krepšininkas, žaidžiantis Puerto Rike, Mets de Guaynabo komandoje.
• 1983 m. – Jonas Okétola, buvęs futbolininkas, rungtyniavęs Benino rinktinėje ir karjeros pabaigoje Pietų Afrikos klube Thanda Royal Zulu. Žaidė saugo pozicijoje.
• 1984 m. – Sulley Ali Muntari, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Internazionale Milano klubo saugas.
• 1986 m. – Nabilas El Zaras, prancūzų – marokiečių futbolininkas, žaidžiantis už Liverpulio rezervinę komandą.
• 1987 m. – Vladimiras Štimacas, Serbijos krepšininkas.

• 423 m. – Honorijus, Romos imperatoriaus Teodosijaus I ir jo žmonos Galos sūnus, 395 m. tėvo paskirtas Vakarų Romos imperijos imperatoriumi (g. 384 m.).
• 1576 m. – Tiziano Vecelli, Venecijos renesanso tapytojas, dailininkas (g. 1485 m.).
• 1590 m. – Sikstas V, katalikų popiežius nuo 1585 iki 1590 m (g. 1521 m.).
• 1937 m. – Aliaksandras Liaudanskis, Baltarusijos archeologas, baltų materialiosios kultūros tyrėjas (g. 1893 m.).
• 1965 m. – Charles-Edouard Jeanneret, šveicarų kilmės, prancūzų architektas ir rašytojas, Modernizmo architektūros pionierius (g. 1887 m.).
• 1975 m. – Haile Selasie, Etiopijos regentas 1916–1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930–1974 m. Jis buvo dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliomono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje^[5][6] (g. 1892 m.).
• 1990 m. – Stevie Ray Vaughan, bliuzo gitaristas. Jis laikomas vienu įtakingiausių elektrinio bliuzo atlikėjų. Su skirtingomis grupėmis ar muzikantais laimėjo net 6 Grammy apdovanojimus. Muzikos žurnalas Rolling Stone skyrė jam 7-ąją vietą tarp 100 visų laikų geriausiųjų gitaristų (g. 1954 m.).
• 2008 m. – Nuritdinas Muchitdinovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs Uzbekijos KP vadovas, TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1917 m.).
• 2021 m. – Zygfrydas Matusas, Vokietijos kompozitorius (g. 1934 m.).^[7]