Skuodas

Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo dar ir dabar pasitaikančios pavardės Skuodas.^[4] Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johannesberg, Johannisberg ar Johannisburg – pastarąjį vardą savo garbei suteikė Jonas Chodkevičius, bet jis tarp lietuvių neprigijo.^[5]

 

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje, kelių  169  Skuodas–Plungė ,  218  Kretinga–Skuodas  ir  170  Mažeikiai–Skuodas  sankirtoje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu. Bartuva čia yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis, seniau čia veikė Skuodo geležinkelio stotis.

Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Ldk Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. XIX a. pabaigoje Skuodas – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6][7]

1905 m. pastatyta Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė. 1915 m. okupacinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio ruožą Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Žydai Skuode apsigyveno XVII a.^[8], o XIX a. Skuodo žydų bendruomenė jau turėjo keturias sinagogas. 1897 m. žydai sudarė 60% miesto gyventojų ir dominavo prekyboje. 1941 m. vokiečiams užėmus Skuodą buvo nužudyti 500 Skuodo žydų.^[9]

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.

• Pranciškaus Žadeikio gimnazija
• Bartuvos progimnazija
• Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
• Skuodo lopšelis-darželis
• Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[3]	1903 m.*[2]	1970 m.sur.[10]	1976 m.[11][12]	1979 m.sur.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2010 m.	2011 m.sur.[16]
657	3 041	4 684	5 500	7 269	8 730	7 896	7 149	6 513
2015 m.	2017 m.	2020 m.	2021 m.sur.	-	-	-	-	-
5 922	5 610	5 083	5 508	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Skuode gimė:

• Eugenijus Gedgaudas (1924–2006), lietuvių kilmės JAV radiologas.
• Vytautas Vaclovas Doniela (g. 1930 m.) – lietuvių filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žymus filatelistas.
• Kęstutis Vitkus (1952–2021), gydytojas chirurgas.
• Remigijus Motuzas (g. 1956 m.), pedagogas, diplomatas ir politikas. Nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijoje.
• Vygaudas Ušackas (g. 1964 m.), teisininkas, diplomatas, 2008–2010 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras, nuo 2013 m. ES atstovybės Rusijoje vadovas.
• Alvydas Duonėla (g. 1976 m.), irkluotojas baidarininkas, pasaulio čempionas.
• Zinaida Sendriūtė (g. 1984 m.), lietuvių lengvaatletė, disko metikė.
• Svetlana Pauliukaitė (g. 1985 m.), dviratininkė.
• Laura Juškaitė (g. 1997 m.), Lietuvos moterų rinktinės krepšininkė.
• Leonas Vytautas Gedrimas (1944–2021), medicinos mokslų daktaras, docentas, anatomijos vadovėlių autorius, bendraautorius.

• Švč. Trejybės bažnyčia
• Evangelikų liuteronų bažnyčia
• Mūro kryžius
• Dvaro sodyba
• Stačiatikių bažnyčia (cerkvė)
• Pirmosios senosios kapinės
• Antrosios senosios kapinės
• Skuodo sovietų armijos karių kapinės
• Paminklas Jonui Chodkevičiui
• Paminklas lietuvių tautos kančių atminimui
• Paminklas prie Skirmanto kuopos partizanų kapo
• Alkos rinktinės partizanės B. Pocienės kapas

 

1965 m. įrengtas Skuodo centrinis miesto stadionas su futbolo aikšte, bėgimo takais ir žiūrovų tribūna.^[19]

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas.^[20] Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

•  
  Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia
•  
  Skuodo dvaras
•  
  Skuodo karių kapinės
•  
  Mūro kryžius
•  
  Kultūros namai ir biblioteka
•  
  Buvusi Skuodo geležinkelio stotis
•  
  Skuodo teismas
•  
  Meno mokykla
•  
  P. Žadeikio gimnazija
•  
  Bartuva (tiltas Gedimino g.)
•  
  Įvažiavimas nuo Plungės pusės

• Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). – Vilnius: Atkula, 2007. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-505-54-9

• Skuodas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 295 psl.
• Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2009-05-31 iš Wayback Machine projekto.
• Miesto bendrasis planas