Rugsėjo 20

Eustachijus – Matas – Vainorė – Vainoras – Vaišgirdas – Vaižgantas – Tautgirdė

• 1938 – įsteigta pirmoji oro linijų bendrovė Lietuvos oro linijos.

• 1752 m. – Jeronimas Stroinovskis, teisininkas, teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio fiziokratų, Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808–1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonominių disciplinų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir teisės daktaras (m. 1815 m.).
• 1864 m. – Antanas Vilkutaitis-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas (m. 1903 m.).
• 1866 m. – Vincas Karoblis, Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1939 m.)
• 1869 m. – Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas (m. 1933 m.).
• 1874 m. – Jonas Janulevičius, vienas aktyviausių Lietuvos darbininkų judėjimo vadovų (m. 1941 m.).
• 1884 m. – Teodoras Daukantas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas, 1936 m. laipsnis pakeistas, generolas leitenantas (m. 1960 m.).
• 1891 m. – Juozas Mikuckis, Lietuvos karininkas, sovietinis KGB agentas, poetas (m. 1970 m.).
• 1896 m. – Vladas Karosa, Lietuvos visuomenės veikėjas (m. 1933 m.).
• 1900 m. – Steponas Briedis, teisininkas, Amerikos lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1994 m.).
• 1902 m. – Antanas Budriūnas, Lietuvos vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.^[1] (m. 1966 m.).
• 1915 m.:
  • Albertas Jasiulionis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Vincas Jasiukevičius, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
• 1919 m. – Vytautas Filipavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
• 1928 m.:
  • Stasys Makauskas, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, istorijos mokslų kandidatas (m. 1983 m.).
  • Vytautas Dvareckas, Lietuvos geografas, geomorfologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1931 m. – Juozas Stadalnykas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1932 m. – Steponas Eitminavičius, Lietuvos geologas mokslininkas ir hidrogeologas praktikas, fotografas, visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
• 1936 m.:
  • Stasys Keinys, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2024 m.).
  • Jonas Kunčina, Lietuvos geografas, pedagogas (m. 2024 m.).
• 1941 m. – Jonas Osvaldas Meilus, Lietuvos radiofizikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Vytautas Ribikauskas, miškų atkūrimo, sanitarinės apsaugos ir medžioklės inžinierius Dubravos eksperimentinėje – mokomojoje miškų urėdijoje (nuo 1992 m.).
• 1945 m. – Janė Narvilienė, pedagogė, Lietuvos politikos bei visuomenės veikėja (m. 2022 m.).
• 1954 m. – Arvydas Genys, poetas, prozininkas.
• 1955 m.:
  • Julė Draudikienė-Vaišvilaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Silva Jurkutė, lietuvių juvelyrė, tautodailininkė.
• 1956 m. – Algirdas Vepštas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Algimantas Rauktys, žvejys, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Levutė Staniuvienė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Remigijus Valiulis, Lietuvos sportininkas, olimpinis čempionas (m. 2023 m.).
• 1959 m. – Rimantas Pukevičius, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Rita Diana Dapkutė Lumbienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Šarūnas Birutis, Lietuvos politikas, buvęs Europos Parlamento narys.
• 1963 m. – Gipoldas Karklelis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Laimutis Ragaišis, veterinaras, Lietuvos ir Ignalinos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Ieva Kuizinienė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1967 m. – Edvard Bogdanovič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1990 m.:
  • Audrius Brokas, Lietuvos futbolininkas. Sūduvos klubo auklėtinis.
  • Donatas Motiejūnas, Lietuvos krepšininkas, Kauno „Žalgirio – A. Sabonio mokyklos“ auklėtinis, rungtyniaujantis Trevizo „Benetton“ komandoje.
• 1991 m. – Paulius Knyza, Lietuvos krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas.

• 1983 m. – Jonas Dovydaitis, Lietuvos lakūnas, sklandytojas, sovietinis rašytojas (g. 1914 m.).
• 1984 m. – Antanas Grudzinskas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1904 m.).
• 1997 m. – Marija Biržiškaitė-Žakevičienė-Žymantienė, lietuvių keramikė, grafikė, visuomenės veikėja (g. 1908 m.).
• 2007 m. – Elena Baltrukonytė-Gusevičienė, lietuvių aktorė, režisierė (g. 1936 m.).
• 2020 m. – Romas Pakalnis, Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).
• 2024 m. – Valentinas Antanavičius, Lietuvos dailininkas tapytojas (g. 1936 m.).^[2]

• 2019 m. - Buvo šturmuojama Area 51 Bazė

• 622 – Chidžra. Mahometas persikėlė iš Mekos į Mediną;
• 1260 – prasidėjo didysis prūsų sukilimas;
• 1519 – Magelano ekspedicijos pradžia;
• 1792 – baigėsi Argonne manevrai, Prancūzijos ir Austrijos kariuomenų veiksmai ir susidūrimai Šiaurės Rytų Prancūzijoje, prie Nyderlandų. Jie vyko nuo rugpjūčio 19 d.;
• 1946 – prasidėjo pirmasis Kanų kino festivalis;
• 2003 – referendumas Latvijoje dėl šalies įstojimo į Europos Sąjungą;
• 2008 – teroristai susprogdino Marriott viešbutį Islamabade, Pakistane.

• 1744 m. – Giacomo Quarenghi, italų tautybės Rusijos architektas (m. 1817 m.).
• 1778 m. – Fadėjus Belingshauzenas, vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos imperijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis (m. 1852 m.).
• 1809 m. – Nestoras Kukolnikas, rusų rašytojas, dramaturgas, pedagogas (m. 1868 m.).
• 1872 m. – Maurice Gustave Gamelin, Prancūzijos generolas, vyriausiasis kariuomenės vadas Antrojo pasaulinio karo pradžioje (m. 1958 m.).
• 1878 m. – Upton Beall Sinclair, buvo garsus amerikiečių rašytojas, laikomas vienu svarbiausių to meto Amerikos darbininkų sluoksnio aplinkos tyrėjų, parašęs daugiau nei 90 knygų, kuriose išreikštos jo socialistinės pažiūros ir prielankumas anarchizmo idėjoms (m. 1968 m.).
• 1911 m. – Alfred Naujocks, SS karininkas, vadovavęs Gleivico (Gleiwitz) operacijai, tapusiai vienu iš Vokietijos-Lenkijos karo (Antrojo pasaulinio karo pradžia) pretekstų (m. 1966 m.).
• 1917 m. – Arnold Jacob „Red“ Auerbach, NBA klubo Bostono „Celtics“ prezidentas ir vyr. treneris nuo 1950 iki 1966 m., su komanda nuo 1959 iki 1966 laimėjęs aštuonis čempionatus iš eilės (m. 2006 m.).
• 1929 m. – Vitorijus Tavianis, italų kino režisierius ir scenarijų autorius (m. 2018 m.).
• 1940 m. – Taro Aso, Japonijos politikas ir 92-as Japonijos ministras pirmininkas, Japonijos liberaldemokratų partijos lyderis, nuo 1979 m. – Japonijos atstovų rūmų narys. Aso 2005–2007 m. ėjo užsienio reikalų ministro pareigas Šinzo Abės ir Džiuničiro Koidzumio kabinetuose.
• 1971 m. – Henrik Larsson, buvęs futbolininkas, treneris, Švedijos rinktinės puolėjas.
• 1975 m. – Chuanas Pablas Montoja, buvęs F1 pilotas.
• 1978 m. – Mansuras Butabutas, Alžyro futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje Alžyro „USM Blida“ klube. Seniau taip pat rungtynavo Alžyro rinktinėje.
• 1980 m. – Robertas Korenas, Slovėnijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Laisvasis agentas.
• 1981 m. – Felicijanas Lopezas Diazas-Guera, profesionalus Ispanijos tenisininkas. Jis gimė Tolede, Ispanijoje. Dabar jis gyvena Ispanijos sostinėje Madride. Šiuo metu Felicijanas ATP reitinge užima 47 vietą. Aukščiausia jo vieta reitinge buvo dvidešimtoji. Lopezas profesionalu tapo 1997 metais.
• 1984 m. – Brian Joubert, Prancūzijos dailiojo čiuožimo sportininkas, olimpietis. Šešių nacionalinių aukso medalių savininkas. 2006 m. – 2007 m. sezono metu tapo pasaulio čempionu. ISU pasaulio čiuožėju reitinge užimą šeštąją vietą ^[3].

• 1863 m. – Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas, rašęs kartu su broliu Vilhelmu Grimu, juristas (g. 1785 m.).
• 1914 m. – Filipas Fortunatovas, rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas (g. 1848 m.).
• 1916 m. – Augustas Leskynas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras (g. 1840 m.).
• 1942 m. – Karlis Ulmanis, tarpukario Latvijos politikas, ministras pirmininkas, 4-asis Latvijos prezidentas (g. 1877 m.).
• 1957 m. – Johan Christian Julius „Jean“ / „Janne“ Sibelius, suomių kompozitorius (g. 1865 m.).
• 1972 m. – Wolfgang Gaston Friedmann, vokiečių ir amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės ūkinės teisės specialistas, Kolumbijos universiteto profesorius. Jo vardu yra pavadintas apdovanojimas (Wolfgang Friedmann Memorial Award), skiriamas už ypatingus nuopelnus tarptautinėje teisėje (g. 1907 m.).
• 1999 m. – Raisa Gorbačiova, tarybinė ir rusų visuomenės veikėja, buvusio TSRS prezidento M. Gorbačiovo žmona (g. 1932 m.).
• 2002 m. – Sergejus Bodrovas Jaunesnysis, Rusijos aktorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas. Garsaus rusų režisieriaus, aktoriaus, bei prodiuserio Sergejaus Bodrovo sūnus (g. 1971 m.).
• 2021 m. – Claude Lombard, Belgijos dainininkė (g. 1945 m.).^[4]
• 2022 m. – Sergejus Puskepalis, lietuvių kilmės Rusijos kino ir teatro aktorius, teatro režisierius (g. 1966 m.).^[5]