Spalio 8

(kol kas neįvestos)

Arminas – Aina – Brigita – Demetra – Demetrijus – Gaivenė – Gaivenis – Gaivilė – Marcelis

• 2000 – išrinktas 2000-2004 m. Seimas.

• 1880 m. – Vladislavas Kalinovskis, Kalinauskas, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas (m. 1951 m.).
• 1894 m. – Mikas Bagdonas, Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1937 m.).
• 1896 m. – Antanas Petruškevičius, Lietuvos kariuomenės majoras, gaisrininkas (m. 1942 m.).
• 1908 m. – Jonas Lechavičius, Lietuvos kompozitorius (m. 1978 m.).
• 1910 m.:
  • Jonas Noreika – Generolas Vėtra, Lietuvos teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis (m. 1947 m.).
  • Jurgis Kalakauskas-Kalakonis, Lietuvos žurnalistas (m. 1958 m.).
• 1922 m. – Aleksandras Jacikevičius, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1923 m. – Kazys Dabužinskas, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (m. 1985 m.).
• 1924 m. – Stenlis Balzekas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, verslininkas (m. 2020 m.).
• 1930 m. – Vytautas Kavolis, sociologas, visuomenininkas (m. 1996 m.).
• 1934 m.:
  • Antanas Papšys, istorikas, lituanistas, daugelio kelionių vadovų po Vilnių autorius, knygos „Baltikums“ bendraautoris. Ši knyga išleista 7 kalbomis Vokietijos leidykloje „Beadeker’s“. Ilgametis Vilniaus ekskursijų biuro vadovas (m. 2007 m.).
  • Icchokas Meras, prozininkas, scenaristas.
• 1936 m. – Gražina Drėmaitė, grafikos restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja.
• 1938 m.:
  • Bronislovas Lubys, Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, mecenatas, Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje (LPK) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdo ~51 % akcijų); turtingiausias žmogus Lietuvoje^[1] (m. 2011).
  • Pranciškus Vytautas Mickus, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Juozas Virbickas, gamtininkas biologas, ichtiologas, ekologas (m. 2006 m.).
• 1946 m. – Giedrius Donatas Ašmys, inžinierius, savivaldybininkas, profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1949 m. – Zalmenas Šapiro, Lietuvos gydytojas, politinis veikėjas.
• 1951 m.:
  • Irena Vorevičienė, gydytoja, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rimantas Kačianauskas, Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Vytenis Rožukas, Lietuvos prozininkas, vertėjas.
• 1952 m. – Laima Grumadienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1953 m. – Vilius Juodelis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis veikėjas.
• 1954 m. – Leonidas Sologubovas, gydytojas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Gediminas Romaška, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Genė Razvanovičienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Edvardas Bužinskis, vienas geriausių šaškininkų per visą Lietuvos istoriją, šaškių treneris, knygų apie šaškes autorius. Pasauliniame šimtalangių šaškių reitinge užima 14-ąją vietą.
• 1959 m. – Leonas Grigaliūnas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Rimantas Šadžius, chemikas, politikas, buvęs Lietuvos finansų ministras, LR finansų, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
  • Valdas Tadas Laukaitis, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Vladimiras Volčiok, teisininkas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis veikėjas.
• 1971 m.:
  • Aurimas Truncė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Verbickas, diplomatas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1987 m. – Modestas Šilalė, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis LKL krepšinio komandoje Alytaus „Alytus“.

• 1918 m. – Joana Dominika Griniuvienė-Pavalkytė, Lietuvos knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja (g. 1865 m.).
• 1970 m. – Jonas Kazlauskas, Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 1981 m. – Eliziejus Draugelis, gydytojas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (g. 1888 m.).
• 1993 m. – Adomas Rovas, dainininkas (tenoras), muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1924 m.).
• 1994 m. – Juozas Bastys, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1934 m.).
• 1997 m. – Eugenija Butėnienė-Gintautaitė, Lietuvos archeologė (g. 1927 m.).
• 1999 m. – Vidas Ločeris, Lietuvos kompozitorius (g. 1948 m.).
• 2006 m. – Gediminas Jokūbonis, lietuvių skulptorius (g. 1927 m.).
• 2008 m.:
  • Edgaras Savickis, žymus lietuvių mimas, aktorius (g. 1941 m.).
  • Vladas Česas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1917 m.).
• 2009 m. – Jonas Činga, agronomas, pramonininkas, visuomeninės veikėjas, mecenatas, ateitininkas (g. 1914 m.).
• 2014 d. – Pranciškus Juškevičius, Lietuvos statybos inžinierius, miestų planavimo specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LR politinis veikėjas, aplinkos viceministras (g. 1942 m.).
• 2020 m. – Antanas Navalinskas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1935 m.).
• 2021 m. – Albinas Stankus, Lietuvos gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1942 m.).^[2]
• 2024 m. – Algirdas Antanas Baliulis, Lietuvos istorikas (g. 1936 m.).^[3]

• 481 – prasidėjo Chalkedono susirinkimas;
• 1814 – Vienos kongreso, nustačiusio Europos sienas po Napoleono karų, pradžia;
• 1818 – Du anglų boksininkai pirmą kartą kovėsi užsimovę bokso pirštines;
• 1873 – JAV atidarytas pirmasis moterų kalėjimas;
• 1920 – JAV įkurta Lietuvos piliečių sąjunga;
• 1967 – Somersete (Anglija) pirmą kartą panaudotas alkotesteris;
• 1970 – rusų rašytojui Aleksandrui Solženycinui paskirta Nobelio literatūros premija;
• 1991 – Kroatijos parlamentas nutraukė visus konstitucinius ryšius su Jugoslavija.
• 2004 – Tarptautinė aukštų pastatų taryba aukščiausiu pasaulio dangoraižiu pripažino 101 (511 m) aukšto pastatą Taipėjuje;
• 2005 – Kašmyro regioną sudrebino 7,5 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas.

• 30 m. – Markas Kokejus Nerva, Romos imperatorius (96-98 m.). Jis buvo pirmasis imperatorius išsirinkęs įpėdinį pagal sugebėjimus ir potencialą, o ne giminystės ryšius. Tai lėmė imperatorių virtinę, vadinamą „penkiais gerais imperatoriais“ (m. 98 m.).
• 1883 m. – Otto Heinrich Warburg, 1931 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1970 m.).
• 1895 m. – Chuanas Domingas Peronas, ilgametis Argentinos karininkas ir prezidentas (1946–1955 m. ir 1973–1974 m.) (m. 1974 m.).
• 1911 m. – Markas Bernesas, tarybinis aktorius ir dainų atlikėjas, Rusijos TSFR liaudies artistas (1965). Vienas žymiausių tarybinės estrados artistų (m. 1969 m.).
• 1917 m. – Rodney Robert Porter, 1972 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1985 m.).
• 1918 m. – Jens Christian Skou, 1997 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5].
• 1920 m. – Frenkas Herbertas, amerikiečių fantastikos rašytojas, visų pirma žinomas kaip „Kopos“ (angl. Dune) ir penkių jos tęsinių autorius (m. 1986 m.).
• 1927 m. – Sesaras Milšteinas, Argentinos biochemikas. 1984 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija (drauge su Niels Kaj Jerne ir Georges J. F. Köhler) už antikūnų tyrimus (m. 2002 m.).
• 1931 m. – Julianas Semionovas, žydų kilmės tarybinis rašytojas, kino scenaristas, žurnalistas. Laikraščio „Visiškai slaptai“ įkūrėjas (1989), vienas iš žurnalistinio tyrimo ir politinio detektyvo pradininkų Tarybų Sąjungoje (m. 1993 m.).
• 1936 m. – Leonidas Kuravliovas, Rusijos teatro ir kino aktorius (m. 2022 m.).
• 1942 m. – Nguyễn Minh Triết, Vietnamo Prezidentas. Prezidentu išrinktas 2006 m. birželio 27 d. nacionalinėje asamblėjoje surinkęs 464 balsus (94,12 %).
• 1948 m. – Claude Jade, Prancūzijos aktorė (m. 2006 m.).
• 1949 m. – Sigurni Vyver, JAV aktorė.
• 1951 m. – Timo Salonenas, suomių lenktynininkas. Pasaulio ralio čempionate debiutavo 1974 m., o pirmą pergalę iškovojo 1977 m. 1985 m. vairuodamas Peugeot automobilį Salonenas laimėjo 5 iš 12 čempionato etapų ir iškovojo čempiono titulą, net 52 taškais aplenkęs antroje vietoje likusį švedą Stigą Blomkvistą. Ralio varžybose Salonenas nuolat dalyvavo iki 1992 m. ir iš viso iškovojo 11 pergalių. 2002 m., praėjus dešimtmečiui po aktyvios ralio lenktynininko karjeros pabaigos, Salonenas sudalyvavo Suomijos ralyje ir užėmė jame keturioliktą vietą.
• 1956 m. – Rašidas Gumarovičius Nurgalijevas, totorių kilmės Rusijos politikas, vidaus reikalų ministras, armijos generolas.
• 1969 m.:
  • Isamu Šimodži, mijakų kalba dainas kuriantis ir atliekantis atlikėjas iš Okinavos prefektūros, Japonijos.
  • Džeremis Deivisas, amerikiečių kino ir televizijos aktorius.
• 1970 m. – Matthew Paige Damon, amerikiečių aktorius ir filantropas.
• 1978 m. – Mahamadou Sidibé, futbolininkas, Malio rinktinės ir Kipro klubo AS Omónoia Leykōsía klubo vartininkas.
• 1985 m.:
  • Razak Omotoyossi, futbolininkas, Benino rinktinės ir FC Metz klubo puolėjas. 2007 m. kartu su Marcus Berg tapo rezultatyviausiu Švedijos lygos (Allsvenskan) žaidėju.
  • Simonas Bolelis, profesionalus Italijos tenisininkas. Jis profesionalu tapo 2003 metais. Šiuo metu ATP reitinge Bolelis užima 90 vietą. Aukščiausias jo pasiekimas reitinge buvo 36 vieta. Bolelis dar nėra laimėjęs ATP titulo. Žaisdamas tenisą Simonas užsidirbo jau 1 517 276 JAV dolerių. Bolelį treniruoja Klaudijus Pistolezis. Simonas gimė Bolonijoje, Italijoje. Dabar jis gyvena Budrijuje, Italijoje.

• 1803 m. – Vitorijas Alfjeris, italų poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis^[6] (g. 1749 m.).
• 1869 m. – Franklinas Pyrsas, amerikiečių teisininkas, politikas, 14-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1853–1857), vienintelis JAV prezidentas iš Naujojo Hampšyro (g. 1804 m.).
• 1914 m. – Žozefas Dešeletas, prancūzų archeologas (g. 1862 m.).
• 1967 m. – Klementas Ričardas Etlis, Prestvudo vikontas, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (g. 1883 m.).
• 1973 m. – Gabrielis Onorė Marselis, prancūzų dramaturgas ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas (g. 1889 m.).
• 2001 m. – Dmitrijus Polianskis, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1917 m.).
• 2004 m. – Jacques Derrida, alžyriečių kilmės prancūzų filosofas, dekonstruktyvizmo koncepcijos autorius. Jo plačios apimties darbai padarė didelę įtaką kontinentinei filosofijai, prancūzų filosofijai ir literatūros teorijai (g. 1930 m.).
• 2008 m. – Gidget Gein, grupės Marilyn Manson bosistas (g. 1969 m.).
• 2023 m. – Laslas Šojomas, vengrų politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs Vengrijos prezidentas, prezidentavęs nuo 2005 iki 2010 m. Nuo 1990 iki 1998 m. buvo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas (g. 1942 m.).^[7]