Rugsėjo 3

Berta – Bronislava – Bronislovas – Grigalius – Sirtautas – Mirga – Pijus

• 1991 – Lietuvos kultūrizmo federacija priimta į Tarptautinę kultūrizmo federaciją;
• 1996 – patvirtintas Palangos herbas.

• 1858 m. – Stanislovas Filibertas Fleris, Lietuvos tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų (m. 1915 m.).
• 1868 m. – Stanislovas Batoras, vargonininkas, chorvedys (m. 1937 m.).
• 1873 m. – Adolfas Sabaliauskas, kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas į lietuvių kalbą (m. 1950 m.).
• 1880 m. – Jonušas Pranciškus Radvila, didikas, Lenkijos valstybės politinis veikėjas (m. 1967 m.).
• 1887 m. – Vincas Greičius, pedagogas, vargonininkas, chorvedys (m. 1950 m.).
• 1906 m. – Henrikas Horodničius, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius (m. 1989 m.).
• 1907 m. – Juozas Miltinis, teatro režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas (m. 1994 m.).
• 1908 m. – Vladas Bakūnas, Lietuvos žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1992 m.).
• 1910 m. – Vanda Lietuvaitytė-Kauneckienė, Staneikienė, aktorė (m. 1977 m.).
• 1919 m. – Alfonsas Krivickas, Lietuvos ir Vokietijos grafikas, tapytojas (m. 1990 m.).
• 1931 m. – Edvardas Cicėnas, Lietuvos istorikas, muziejininkas (m. 2007 m.).
• 1932 m. – Marija Mačaitienė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1934 m. – Albertas Donatas Belevičius, Lietuvos skulptorius (m. 2002 m.).
• 1935 m.:
  • Ričardas Pakalniškis, lietuvių literatūrologas (m. 1994 m.).
  • Vaclovas Areima, Lietuvos poetas, prozininkas.
• 1938 m. – Antanas Algirdas Garmus, Lietuvos teismo medicinos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m.:
  • Artūras Kungys, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gediminas Dalinkevičius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Aldona Staponkienė, teisininkė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Elzbergas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, savivaldybininkas.
  • Salvinija Anikinienė, Lietuvos dailininkė, tekstilininkė, pedagogė.
• 1951 m. – Algirdas Gudaitis, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Boris Lukoškov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Aurelija Andrejauskaitė, choro dirigentė, tapytoja, kultūros darbuotoja.
• 1966 m. – Zita Bružaitė, lietuvių kompozitorė, gyvena ir kuria Kaune ir Vilniuje.
• 1971 m. – Edita Vaitkūnienė – Pociūtė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1973 m.:
  • Rimantas Žvingilas, buvęs Lietuvos futbolininkas, rungtyniavęs puolėjo pozicijoje. 1995–2001 m. atstovavo Lietuvos nacionalinei rinktinei, už kurią sužaidė 25 varžybas.
  • Zita Urbonaitė, lietuvių dviratininkė^[1] (m. 2008 m.).
• 1980 m. – Aleksandra Fomina, Lietuvoje gyvenanti jauna prozininkė, vertėja iš anglų, ispanų, rusų kalbų.
• 1983 m. – Valdas Vasylius, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos, šiuo metu esantis be klubo. Krepšininko karjerą pradėjo Klaipėdos V. Knašio krepšinio mokykloje.

• 1884 m. – Pavelas Kukolnikas, lenkų – slovakų kilmės rusų poetas, cenzorius, Lietuvos istorikas.^[2] (g. 1795 m.).
• 1914 m. – Augustinas Zaicas, OFM, vienuolis ir vertėjas, pedagogas, publicistas ir lietuviškos savimonės žadintojas (g. 1828 m.).
• 1919 m. – Konstantas Fugalevičius, karo lakūnas, oro žvalgas, vienas Lietuvos karo aviacijos kūrėjų (g. 1893 m.).
• 1945 m. – Viktoras Vaičiūnas, lietuvių psichiatras (g. 1896 m.).
• 1964 m. – Jonas Alekna, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dailininkas (g. 1917 m.).
• 1967 m. – Vladas Kazlauskas, vargonininkas ir chorvedys, chorvedžio Romo Kazlausko tėvas (g. 1898 m.).
• 1993 m. – Povilas Šilas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (g. 1908 m.).
• 1995 m. – Algirdas Laucius, Lietuvos dailininkas keramikas (g. 1928 m.).
• 1996 m.:
  • Alfonsas Misiukas-Misiūnas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (g. 1900 m.).
  • Ervinas Gisleris, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (g. 1900 m.).
• 2004 m. – Aleksandras Krukauskas, Lietuvos sporto žurnalistas (g. 1939 m.).
• 2021 m.:
  • Juozas Bertašius, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).^[3]
  • David Borwein, Lietuvos žydų kilmės Kanados matematikas (g. 1924 m.).^[4]
  • Valdas Klimavičius, Lietuvos architektas (g. 1959 m.).^[5]
  • Bronius Vaškelis, lietuvių teatrologas, literatūrologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (1993–1996 m.) (g. 1922 m.).^[6]

• 36 m. pr. m. e. – įvyko Naulocho mūšis.
• 301 m. – San Marinas paskelbė nepriklausomybę nuo Romos. Seniausia vis dar egzistuojanti respublika pasaulyje.
• 1189 m. – Anglijos karaliumi karūnuotas Ričardas Liūtaširdis.
• 1260 m. – įvyko Ain Džaluto mūšis Palestinoje tarp Egipto mameliukų ir mongolų, pasibaigęs mameliukų pergale.^[7]
• 1777 m. – pasirašyta Paryžiaus taika, užbaigusi Amerikos revoliuciją.
• 1783 m. – Didžioji Britanija pripažino JAV nepriklausomybę.
• 1939 m. – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija ir Australija paskelbė karą Vokietijai.
• 1943 m. – Antrasis pasaulinis karas: sąjungininkų pajėgos įsiveržė į žemyninę Italiją.
• 1967 m. – Švedijos keliuose įvestas dešinės pusės eismas.
• 1971 m. – Kataras atkūrė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.
• 1987 m. – karinis perversmas Burundyje.
• 1995 m. – įkurta eBay kompanija.

• 1499 m. – Diana de Puatjė, Normandija, (Eras ir Luara), Prancūzijos karaliaus Henriko II favoritė (m. 1566 m.).
• 1500 m. – Benvenutas Čelinis, italų skulptorius, juvelyras ir rašytojas (m. 1571 m.).
• 1859 m. – Žanas Žoresas, vienas pirmųjų socialdemokratų, Prancūzijos politinis veikėjas (m. 1914 m.).
• 1869 m. – Fritz Pregl, 1923 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8] (m. 1930 m.).
• 1875 m. – Ferdinandas Porsche, austrų automobilių inžinierius. Jis geriausiai žinomas dėl jo sukurto Volskwagen Beetle modelio ir jo indėlio į Vokietijos tankų modelių Tiger I, Tiger II ir Elefant plėtojimą. Adolfas Hitleris apdovanojo F. Porsche Vokietijos nacionaliniu apdovanojimu už meno ir mokslo sričių plėtojimą 1937 m (m. 1951 m.).
• 1883 m. – Ernests Štālbergs, Latvijos architektas, dirbęs klasicizmo ir funktionalizmo stiliais (m. 1958 m.).
• 1899 m. – Frank Macfarlane Burnet, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[9] (m. 1985 m.).
• 1936 m. – Benas Alis, artilerijos generolas, Tuniso politinis veikėjas, nuo 1987 m. Tuniso prezidentas.
• 1938 m. – Ryōji Noyori, 2001 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8].
• 1941 m. – Sergejus Dovlatovas, rusų rašytojas, disidentas (m. 1990 m.).
• 1949 m. – Chosė Pekermanas, žydų kilmės Argentinos futbolo specialistas, buvęs (2004–2006 m.) Argentinos futbolo rinktinės treneris.
• 1953 m. – Jean-Pierre Jeunet, prancūzų režisierius, išgarsėjęs tokiais filmais kaip „Amelija is Monmartro“ (Le Fabuleux destin d’Amélie Poulain, 2001) bei „Ilgos sužadėtuvės“ (Un long dimanche de fianailles, 2004).
• 1964 m. – Amber Lynn, lietuvių kilmės amerikiečių pornografinių filmų aktorė.
• 1977 m.:
  • Stefenas Leibatas, buvęs Australijos futbolininkas, rungtyniavęs Australijos rinktinėje (m. 2024 m.).
  • Olof Mellberg, futbolininkas, Švedijos rinktinės kapitonas, Olympiakós klubo gynėjas.
• 1979 m. – Žulijas Sezaras Soaresas Espindola, Brazilijos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Italijos klubo Internazionale žaidėjas.
• 1980 m. – Jennie Finch, amerikiečių mažojo beisbolo žaidėja.
• 1981 m. – Fodė Mansaris, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Toulouse FC klubo puolėjas.
• 1985 m. – Scott Paul Carson, anglų vartininkas, žaidžiantis Vest Bromičo „Albion“ komandoje.
• 1986 m. – Shaun White, profesionalus snieglentininkas ir riedlentininkas iš JAV. Jis yra daugkartinis pasaulio taurių bei snieglenčių žaidynių čempionas. 2006 m. Turine ir 2010 m. Vankuveryje amerikietis laimėjo aukso medalius Halfpipe rungtyje. Vankuveryje iš galimų 50 balų jis surinko 48,4 ir buvo neabejotinas lyderis. Jis vienintelis iš visų dalyvių atliko naują Double McTwist 1260 triuką.^[10].

• 825 m. – Velfas, pirmasis Altdorfo grafas, seniausias žinomas senųjų Velfų giminės atstovas. Pagal kitus duomenis Argengau grafas, Altdorfo ir Ravensburgo senjoras (g. 778 m.).
• 1259 m. – Ditrichas fon Griuningenas, Livonijos ordino krašto magistras, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas (g. 1210 m.).
• 1658 m. – Oliveris Kromvelis, britų politikas ir Anglijos vadovas (kartais laikomas diktatoriumi) (g. 1599 m.).
• 1883 m. – Ivanas Segejevičius Turgenevas, rusų romanistas ir dramaturgas. Vienas geriausių realizmo atstovų ir rusų literatūros klasikas. Jo romanas „Tėvai ir Vaikai“ laikomas vienu geriausių devyniolikto amžiaus darbų (g. 1818 m.).
• 1932 m. – Pavelas Trofimovičius Morozovas, jaunuolis, šlovintas Sovietų Sąjungos propagandos kaip kankinys (g. 1918 m.).
• 1968 m. – Juan José Castro, Argentinos kompozitorius, dirigentas (g. 1895 m.).
• 1982 m. – Carlo Alberto Dalla Chiesa, Italijos karabinierių generolas, pagarsėjęs sėkminga kova su teroristinėmis Raudonųjų Brigadų grupuotėmis (g. 1920 m.).