Gruodžio 25

• Katalikų šalys – Šv. Kalėdos (Kristaus gimimas).

Aiškutė – Anastazija – Eugenija – Genė – Gražinė – Gražinis – Gražys – Gražmantas – Gražvaldas – Gražvaldė – Gražvilas – Gražvilė – Gražvyda – Gražvydas – Nastė – Sanrimė

• 1841 – Rusijos caro Nikolajaus įsaku Lietuvoje iš vienuolynų, vyskupysčių, kapitulų, seminarijų atimtos žemės;
• 1905 – prasidėjus politiniams streikams, Kauno tvirtovės komendantas įvedė karo stovį mieste ir apylinkėse;
• 1957 – Birštono klebonijoje arkivyskupas Teofilius Matulionis slapta vyskupu įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių;
• 1989 – Maskvoje vykęs SSKP CK plenumas pasmerkė LKP XX suvažiavimo nutarimus. CK generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos komunistus, atsiskyrusius nuo SSKP, principingumo ir partinės drausmės stoka;
• 1991 – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Tadžikistanas;
• 2003 – Lietuvos menininkai už plakatą, vaizduojantį Nidos kopas, apdovanoti Pasaulio turizmo organizacijos prizu.

• 1859 m. – Kazys Ambrozaitis, kunigas, mecenatas, visuomenininkas, kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas JAV (m. 1947 m.).
• 1879 m. – Jonas Pranas Aleksa, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas (m. 1955 m.).
• 1880 m. – Kostas Stiklius, spaudos darbuotojas, knygnešys (m. 1962 m.).
• 1893 m. – Kazys Ladiga, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1941 m.).
• 1897 m. – Petras Lukoševičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos jaunesnysis leitenantas (1931 m.) (m. 1943 m.).
• 1904 m. – Bronius Kelbauskas, pirmasis profesionalus lietuvių baleto artistas ir baletmeisteris (m. 1975 m.).
• 1910 m. – Juozas Maniušis, LTSR partinis ir valstybės veikėjas. 1967–1981 m. buvo LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas. Būdamas valdžioje prisistatydavo rus. Иосиф Антонович (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Jokūbas Dargis, dainininkas, pedagogas, chorvedys (m. 1968 m.).
• 1928 m. – Ona Danutė Dambrauskaitė, Lietuvos teisininkė, teismo ekspertė, socialinių mokslų daktarė (m. 2020 m.).
• 1929 m. – Kazimieras Linkevičius, instrumentalistas (obojus), dirigentas ir pedagogas.
• 1933 m. – Ignas Budrys, Lietuvos dailininkas akvarelininkas (m. 1999 m.).
• 1938 m. – Pranas Dragūnaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1939 m.:
  • Irena Lipienė, Lietuvos dailininkė vitražistė.
  • Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, Lietuvos gydytojas radiologas (m. 2021 m.).
• 1941 m.:
  • Bronislava Emilija Raščienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rita Skirsgilienė-Leščiukaitytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1942 m. – Antanas Vinkus, diplomatas, LR ambasadorius Rusijoje, gydytojas, buvęs politikas.
• 1945 m. – Eugenija Rimkūnienė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliografė.
• 1946 m. – Stasys Murza, Lietuvos karo lakūnas, karininkas, pulkininkas.
• 1947 m.:
  • Algimantas Dabašinskas, pedagogas ir chorvedys.
  • Jonas Sireika, Lietuvos pedagogas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Kristina Jagminaitė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė.
• 1949 m. – Gintautas Paškauskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Valentinas Žiūra, Lietuvos ir Širvintų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Birutė Švažienė, Lietuvos kultūros ir politinė veikėja.
  • Steponas Kazlauskas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Arvydas Krilius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Edmundas Mulokas, Lietuvos ie Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Rimantas Žūkas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Audrius Misiūnas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m.:
  • Jerzy Michal Borkovski, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimantas Šiurys, Lietuvos karininkas.

• 1889 m. – Antanas Tatarė, lietuvių prozininkas, pedagogas, Romos katalikų dvasininkas; pirmasis žymus Užnemunės rašytojas, švietėjas (g. 1805 m.).
• 1942 m. – Jonas Masiliūnas, Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1899 m.).
• 1963 m. – Kazimieras Viktoras Banaitis, kompozitorius, pedagogas, dirigentas (g. 1896 m.).
• 1969 m. – Mykolas Plepys, Lietuviškos spaudos bendradarbis Lietuvoje ir išeivijoje, ilgametis Biržų pašto viršininkas, Lietuvos evangelikų reformatų kuratorius.^[1] (g. 1891 m.).
• 1980 m. – Pranas Turūta, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
• 1987 m. – Dalia Grinkevičiūtė, Lietuvos gydytoja, rašytoja (g. 1927 m.).
• 1991 m. – Vitolis Baumilas, lietuvių kompozitorius (g. 1928 m.).
• 1995 m. – Emanuelis Levinas, prancūzų filosofas (g. 1906 m.).
• 1997 m. – Petras Aleksandravičius, Lietuvos skulptorius, profesorius (g. 1906 m.).
• 2000 m. – Adolis Jonas Krištopaitis, Lietuvos tapytojas (g. 1925 m.).
• 2001 m. – Raimondas Vabalas, Lietuvos kino režisierius (g. 1937 m.).
• 2006 m. – Elena Nijolė Bukelienė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1934 m.).

• 496 – Chlodvigo krikštas;
• 800 – popiežius Leonas III Šventosios Romos imperatoriumi karūnavo Karolį Didįjį;
• 1066 – Vestminsterio abatijoje Anglijos karaliumi karūnuotas Vilhelmas Užkariautojas;
• 1196 – Vokietijos karaliumi išrinktas Fridrichas III;
• 1492 – prie Haičio krantų užplaukė ant seklumos ir sudužo Kristupo Kolumbo (Christopher Columbus) ekspedicijos didžiausias laivas „Santa Maria“;
• 1497 – portugalų keliautojas Vasko da Gama (Vasco da Gama) Afrikos pietuose atrado dabartinę Natalio provinciją;
• 1620 – tėvai piligrimai, atplaukę laivu „Mayflower“, dabartinėje JAV Masačusetso valstijoje įkūrė koloniją, kurią pavadino Plimuto uola;
• 1741 – Švedijos Upsalos mieste Andersas Celsijus (Anders Celsius) išrado šimto laipsnių termometro skalę;
• 1818 – Austrijos Oberndorfo vietovės Šv. Nikolajaus bažnyčioje pirmą kartą atlikta kalėdinė daina „Tyli naktis“;
• 1866 – pirmąją transatlantinę regatą laimėjo JAV jachta „Henrietta“;
• 1926 – po tėvo Jošihito (Yoshihito) mirties Japonijos imperatoriumi tapo Hirohitas (Hirohito), soste likęs iki mirties 1989 m.;
• 1932 – Didžiosios Britanijos karalius Jurgis V pirmą kartą šv. Kalėdų proga per radiją kreipėsi į Britų imperijos gyventojus;
• 1974 – uraganas Treisi Australijoje beveik visiškai sugriovė Darvino miestą;
• 1979 – prisidengusi ketinimais sustabdyti pilietinį karą, Maskva į Afganistaną nusiuntė savo kariuomenę;
• 1989 – buvusiam Rumunijos diktatoriui Nikolajei Čaušesku (Nicolae Ceausescu) ir jo žmonai Elenai (Elena) įvykdyta mirties bausmė. Jie buvo pripažinti kaltais dėl rumunų tautos genocido;
• 1991 – „dėl susidariusios situacijos ir NVS susikūrimo“ atsistatydino sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas, savo įgaliojimus perdavęs Borisui Jelcinui. Prezidento rezidencijoje Kremliuje nuleista raudona Sovietų Sąjungos vėliava;
• 2000 – Kinijos Luojango mieste mažiausiai 309 žmonės žuvo per gaisrą pramogų centre;
• 2003–138 žmonės žuvo, kai Benine pakilęs į Beirutą skridęs lėktuvas „Boeing 727“ kliudė vieną pastatą ir sudužo Atlanto vandenyne. 22 žmonės išgyveno.

• 1213 m. – Muhamedas Anasyras, nuo 1199 m. Almochadų dinastijos Maroko kalifas.
• 1859 m. – Nikolajus Kasatkinas, rusų dailininkas impresionistas, pedagogas (m. 1930 m.).
• 1864 m. – Nikolajus Maras, rusų archeologas, istorikas, kaukaziečių kalbų tyrinėtojas (m. 1934 m.).
• 1869 m. – Pėteris Šmitas, žymus latvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, mitologas (m. 1938 m.).
• 1876 m. – Adolf Otto Reinhold Windaus, 1928 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1959 m.).
• 1899 m. – Humphrey DeForest Bogart, amerikiečių aktorius, dažnai vadinamas kultūrine ikona.^[3][4][5][6] (m. 1957 m.).
• 1900 m. – Janas Filipas, čekų archeologas (m. 1981 m.).
• 1904 m. – Gerhard Herzberg, 1971 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1999 m.).
• 1918 m. – Mohamed Ahmed Ben Bella, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1963 m. rugsėjo 15 d. iki 1965 m. birželio 19 d.^[7][8].
• 1925 m. – Karlosas Kastaneda, iš Peru kilęs amerikiečių rašytojas, antropologas, išgarsėjęs savo ezoterinių kūrinių apie indėno don Chuano mokymus, serija (m. 1998 m.).
• 1930 m. – Armenakas Alačačanas, praeityje garsus Armėnijos krepšininkas ir treneris. Šis įžaidėjas pasiekė skambių pergalių su Maskvos CSKA komanda bei TSRS rinktine.
• 1948 m. – Emanuel „Manny“ Mori, dabartinis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas. Nacionalinis Kongresas jį išrinko 2007 m. gegužės 11 d. ir tą pačią dieną prisaikdino.
• 1961 m.:
  • David John Howard Thompson, Barbadoso politikas. Nuo 2008 m. Thompsonas eina šeštojo šalies ministro pirmininko pareigas. Savo politiko karjerą jis pradėjo 1987 m., kai tapo Šv. Jono parapijos vadovu.
  • Ingrid Betankūr Pulesijo, prancūzų kilmės Kolumbijos politikė, buvusi senatorė, antikorupcinio judėjimo aktyvistė, „Žaliojo Deguonies“ partijos (Partido Verde Oxígeno) narė.
• 1967 m. – Boris Novković, Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos dainininkas.
• 1971 m.:
  • Besnikas Hasi, Albanijos futbolininkas. Buvęs Albanijos nacionalinės rinktinės saugas.
  • Dido, Anglijos pop-muzikos dainininkė, dainų autorė.
• 1976 m. – Armin van Buuren, vienas žymiausių pasaulyje Trance muzikos atlikėjų. 2007 m. DJ Mag balsavime, Arminas buvo išrinktas geriausiu pasaulio diskžokėjumi.^[9].
• 1980 m. – Laura Ruth Sadler, britų aktorė^[10] (m. 2003 m.).
• 1984 m.:
  • Edgaras Lūsinš, latvių ledo ritulininkas – vartininkas.
  • Manuel Antonio Cange, futbolininkas, Angolos rinktinės ir Primeiro de Agosto klubo gynėjas.

• 317 m. pr. m. e. – Filipas III Aridajas, antrasis makedoniečių kilmės valdovas Egipte (g. 359 m. pr. m. e.).
• 795 m. – Adrianas I, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 772 m. vasario 1 d. iki mirties (g. 722 m.).
• 1185 m. – Liucijus III, popiežius nuo 1181 m. rugsėjo 1 d. iki mirties (g. 1100 m.).
• 1406 m. – Henrikas III, Astūrijos princas, nuo 1388 m. rugsėjo mėn. iki 1390 m. spalio 9 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1390 m. spalio 9 d. iki mirties (g. 1358 m.).
• 1484 m. – Laurencijus Bliumenau, Prūsijos istorikas, diplomatas (g. 1415 m.).
• 1765 m. – Vaclavas Prokopas Divišas, čekų teologas ir gamtotyrininkas (g. 1698 m.).
• 1785 m. – Gasparas Gocis, italų rašytojas, žurnalistas. Vienas pirmųjų italų žurnalistų (g. 1713 m.).
• 1921 m. – Vladimiras Korolenko, rusų rašytojas^[11] (g. 1853 m.).
• 1926 m. – Imperatorius Taišio, 123-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1912–1926 (g. 1879 m.).
• 1938 m. – Karelas Čapekas, garsus čekų rašytojas. 1921 m. išleistoje knygoje „R.U.R.“ (Rossum’s Universal Robots, liet. Rosumo universalūs robotai) pasiūlė ir išpopuliarino terminą robotas, kurį sukūrė jo brolis, Josef Čapek (g. 1890 m.).
• 1941 m. – Aleksandras Jekabas Grynas, latvių rašytojas, vertėjas. Slapyvardžiai Dr. Skribanovics, Homo Grisenbergensis. Vienas žymiausių istorinės novelės kūrėjų XX a. pirmosios pusės latvių literatūroje (g. 1895 m.).
• 1961 m. – Otto Loewi, 1936 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[12] (g. 1873 m.).
• 1963 m. – Tristanas Cara, rumunų kilmės poetas, eseistas, Dadaizmo judėjimo kūrėjas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje (g. 1896 m.).
• 1977 m. – Čarlis Čaplinas, vienas žinomiausių XX a. aktorių ir režisierių, komedinio žanro atlikėjas. Turėjo Valkatos pravardę (The Tramp) (g. 1889 m.).
• 1989 m. – Nikolajė Čaušesku, Rumunijos diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį 1965–1989 m (g. 1918 m.).
• 1995 m. – Dean Martin, amerikiečių dainininkas^[13] (g. 1917 m.).
• 2000 m. – Vilardas van Ormanas Kvainas, JAV logikas, matematikas ir filosofas (g. 1908 m.).
• 2006 m. – Džeimsas Džozefas Braunas, kartais vadinamas Soul muzikos krikštatėviu – vienas geriausiai žinomų XX a. dainininkų (g. 1933 m.).
• 2016 m. – George Michael, Didžiosios Britanijos vokalistas, dainų autorius, prodiuseris (g. 1963 m.).