Nobelio literatūros premija
| Nobelio literatūros premija | |
| Nobelio literatūros premijos medalis | |
| Skiriama už | ypatingus nuopelnus literatūroje |
|---|---|
| Vieta | Stokholmas, Švedija |
| Skiria | Švedijos akademija |
| Apdovanojimai | 11 mln. Švedijos kronų (2023)[1] |
| Pirmasis apdovanojimas | 1901 m. |
| Paskutinis apdovanojimas | 2023 m. |
| Paskutinis laureatas | Jon Fosse (2023) |
| Svetainė | nobelprize |
Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia Švedijos Akademija.
Aukščiau paminėta Nobelio citata kelia daug ginčų. Švedų kalba žodis idealisk gali būti verčiamas kaip „idealistinis“ arba „idealus“. Ankstesniaisiais metais Nobelio komitetas laikėsi tiesioginės Nobelio interpretacijos ir apdovanojimų neskyrė tokiems pasaulinio garso rašytojams kaip Levas Tolstojus ar Henrikas Ibsenas, greičiausiai todėl, kad jų darbai neatrodė pakankamai „idealistiniais“.
Vėliau Nobelio žodžiai imti interpretuoti laisviau ir premija skiriama, nors tai tebėra ginčų objektas, už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Kaip ir bet kokios premijos, kuri skiriama pagal subjektyvius vertinimus, atveju Nobelio literatūros premijos skyrimas dažnai kritikuojamas, nes premijos esą negauna žymūs autoriai, o kartais ji esą skiriama menkai žinomiems, pvz., Dario Fo 1997 m.
Nominacijos tvarka
redaguotiKiekvienais metais Švedijos Akademija išsiuntinėja prašymus siūlyti kandidatus Nobelio literatūros premijai gauti. Kandidatus siūlyti gali Akademijos nariai, literatūros draugijų ir akademijų nariai, buvę Nobelio literatūros premijos laureatai, rašytojų organizacijų vadovai. Negalima premijai pasisiūlyti savęs.[2]
Pasiūlymai Akademijai turi būti pateikti iki vasario 1 d., po to Akademija juos nagrinėja. Balandžio mėnesį Akademija kandidatų sąrašą susiaurina iki maždaug dvidešimties, o vasarą – iki 5 autorių. Spalio mėnesį Akademijos nariai balsuoja, ir daugiau nei pusę balsų surinkęs kandidatas skelbiamas Nobelio literatūros premijos laureatu. Pagal statutą premiją kasmet gali gauti ne daugiau kaip trys asmenys. Tačiau iki šiol nebuvo atvejo, kad vieneriais metais trys rašytojai būtų gavę Nobelio premiją. Keturis kartus premija buvo paskirta dviem rašytojams. Premija gali būti apdovanoti tik gyvi rašytojai.
Piniginė premija nuo jos paskyrimo laikų svyruoja ir dabar yra maždaug 10 milijonų Švedijos kronų. Laimėtojui taip pat įteikiamas aukso medalis ir diplomas.
Nobelio literatūros premijos laureatų sąrašas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ „The Nobel Prize amounts“. Nobelio fondas. Suarchyvuota iš originalo 20 July 2018. Nuoroda tikrinta 6 October 2022.
- ↑ Nobelio literatūros premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
- ↑ Borisas Pasternakas 1958 m. atsisakė apdovanojimo ([1] Archyvuota kopija 2009-01-08 iš Wayback Machine projekto.)
- ↑ Žanas Polis Sartras 1964 m. atsisakė apdovanojimo ([2][neveikianti nuoroda])