Franklin Pierce

Pyrsas, kuris buvo kilęs iš šiaurinių valstijų, tačiau prijautęs pietinėms, buvo demokratas. Jis buvo išrinktas į JAV atstovų rūmus ir Senatą. Vėliau Pyrsas dalyvavo Amerikos–Meksikos kare ir buvo paskirtas brigados generolu. Jo privati teisinė praktika gimtojoje Naujojo Hampšyro valstijoje buvo tokia sėkminga, kad jam net buvo pasiūlyti keli svarbūs postai, kurių jis atsisakė. Vėliau, tuomet niekam nežinomas Pyrsas, 1852 m. JAV demokratų partijos suvažiavime buvo iškeltas kadidatu rinkimuose į prezidento postą. Pyrsas ir jo kandidatas į viceprezidentus Vijamas Kingas triuškinančiu balsų skirtumu laimėjo rinkėjų kolegijos balsavimą, taip nugalėdamas JAV vigų partijos kandidatus Winfield Scott ir William A. Graham (rinkėjų balsai 50 % – 44 %; rinkėjų kolegijos balsai 254 – 42). Pasak istoriko Deivido Poterio, Pyrsas kartais buvo vadinamas „Kūdikiu Pyrsu”, dėl jo jaunatviškos išvaizdos ir dėl to, kad tuo laiku jis buvo jauniausias JAV prezidentas. Tiesa, kai pradėjo eiti pareigas jis buvo tik metais jaunesnis už JAV prezidentą Džeimsą Polką.

Dažnai laikoma, kad dėl F. Pyrso asmeniniame gyvenime patirtos tragedijos, būdamas prezidentu neretai priiminėjo sprendimus, kurie buvo labai kritikuojami ir kėlė šalyje nesantaiką. Todėl Pyrsas yra vertinamas kaip vienas iš blogiausių JAV prezidentų. Pyrso populiarumas šalies šiaurėje smarkiai smuko, po to kai jis netikėtai pareiškė palaikąs Kanzaso-Nebraskos aktą, panaikindamas Misūrio kompromisą (susitarimą, kuriuo buvo reguliuojama vergija Vakaruose), vėl iškeldamas klausimą dėl vergijos plėtimo į vakarus. Pyrso patikimumas buvo sugadintas dar labiau po to, kai keletas diplomatų paskelbė Ostendo manifestą (dokumentas, kuriame iš Ispanijos buvo reikalaujama parduoti Kubą). Istorikas Deividas Poteris padarė išvadą, kad Ostendo manifestas ir Kanzaso-Nebraskos aktas buvo "dvi Pyrso administracijos didelės katastrofos, kurios abi užsitraukė visuomenės kritikos laviną".

Pyrsas prarado demokratų partijos palaikymą, ir jau nebebuvo iškeltas kandidatu į prezidentus 1856 m. rinkimuose. JAV demokratų partija iškėlė Džeimso Bukanano kandidatūrą. Baigęs kadenciją, Pyrsas tęsė visą gyvenimą trukusią kovą su alkoholizmu, po to kai jo žmona Jane Means Appleton Pierce jį paliko. Pyrso reputacija buvo visiškai sugriauta JAV pilietinio karo metu, kai jis pareiškė paramą Konfederacijai, o jo ir konfederatų prezidento Džefersono Deiviso korespondencija nutekėjo į spaudą. Pyrsas mirė 1869 m. nuo kepenų cirozės.