Rugsėjo 21

• JT Tarptautinė Taikos diena;
• Tarptautinė Alzheimerio ligos diena;
• Alutinis senovinė lietuvių alaus šventės.

Matas – Mantvilas – Nijolė – Viskintė

• 1928 – ore užsidegė Lietuvos karo aviacijos naikintuvas Sopwith 1 1/2 Strutter. Pilotai L. Peseckas ir K. Šimkus sugebėjo stovėdami ant sparnų nuvairuoti lėktuvą į aerodromą ir išsigelbėti.
• 1935 – Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną;
• 2004 – Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

• 1862 m. – Juozas Šeikus, Lietuvos knygnešys (m. 1934 m.).
• 1882 m. – Vladas Daukša, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (m. 1975 m.).
• 1885 m. – Andrius Baltrušaitis, knygnešys, spaudos ir politinis veikėjas (m. 1906 m.).
• 1894 m.:
  • Petras Maželis, Lietuvos vyskupas, rašytojas (m. 1966 m.).
  • Povilas Berkavičius, Lietuvos violončelininkas (m. 1975 m.).
• 1904 m.:
  • Benediktas Labanauskas, Lietuvos miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1978 m.).
  • Edvardas Ganusauskas, Lietuvos dailininkas, scenografas (m. 1979 m.).
• 1908 m. – Vytautas Kriščiūnas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
• 1919 m. – Vincas Vyčinas, lietuvių filosofas egzistencialistas, daktaras, profesorius (m. 1996 m.).
• 1922 m. – Elena Gaidienė, zoologė, ilgametė T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslo darbuotoja, Lietuvos entomologų draugijos narė.
• 1923 m. – Janina Monkutė-Marks, Lietuvos tapytoja, grafikė, tekstilininkė.
• 1927 m. – Romualdas Lukšas, Lietuvos dailininkas scenografas.
• 1933 m.:
  • Antanas Napoleonas Stasiškis, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Alfredas Gužas, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
• 1934 m. – Leonardas Normanas Koenas, Kanados poetas, dainininkas ir dainų tekstų kūrėjas, rašytojas, C.C.. Labiausiai žinomas savo dainomis ir yra tarp ryškiausių ir didžiausią įtaką XX a. antros pusės muzikai padariusių dainininkų.
• 1935 m. – Leonas Ulevičius, pedagogas, choro dirigentas (m. 2000 m.).
• 1938 m. – Gintautas Gelažauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1940 m. – Juozapas Jakštas, Lietuvos tautodailininkas skulptorius, visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Arvydas Lekavičius, TSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 2003 m.).
• 1942 m. – Donatas Katkus, Lietuvos dirigentas, muzikologas, pedagogas, televizijos konkursų žiuri narys.
• 1947 m. – Antanas Margelis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis veikėjas.
• 1949 m.:
  • Alfonsas Zamulskis, gydytojas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Algirdas Jonas Galdikas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Audronė Galvonaitė, Lietuvos geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė.
  • Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1950 m.:
  • Antanas Valionis, Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, socialliberalas.
  • Vytautas Petniūnas, teisininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto ūkio bei politinis veikėjas.
• 1951 m. – Žilvinas Skačkauskas, Lietuvos rašytojas humoristas, vertėjas.
• 1955 m. – Tadeuš Tučkovski, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Albinas Maslauskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Bronislovas Budvytis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Svetlana Bogatko, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Rima Rakauskienė, vadybininkė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja (m. 2024 m.).
• 1960 m.:
  • Romas Venclovas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rosida Poškienė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
  • Vidas Stašinskas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Rima Liaudanskienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Kęstutis Kudzmanas, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
• 1970 m. – Saulius Girdauskas, inžinierius, automobilių sportininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1988 m. – Justinas Jarutis, Lietuvos dainininkas, atlikėjas, aktorius, vokalistas, kompozitorius.

• 1901 m. – Pranas Vaičaitis, lietuvių poetas, vertėjas, teisininkas (g. 1876 m.).
• 1935 m. – Juozapas Žiogas, kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje (g. 1869 m.).
• 1936 m. – Vladislovas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjas (g. 1865 m.).
• 1940 m. – Petras Juodakis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
• 1952 m. – Bronius Krivickas, Lietuvos partizanas, jų tarpe garsus poetas (g. 1919 m.).
• 1960 m. – Vladas Požela, teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1879 m.).
• 1962 m. – Stasys Navickas, vargonininkas, chorvedys, kapelmeisteris, kompozitorius (g. 1889 m.).
• 1972 m.:
  • Aleksejus Čistiakovas, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas (g. 1908 m.).
  • Elena (Emilija) Šabinienė (Norkutė, Norkūnienė), I Seimo (1922–1923) narė, komunistų partijos aktyvistė (g. 1888 m.).
• 1975 m. – Emilija Grikevičiutė-Pakalnienė, aktorė (g. 1898 m.).
• 1976 m. – Aloyzas Čižas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1923 m.).
• 1978 m. – Dangerutis Čebelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, romanistas, filologijos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
• 1985 m. – Anzelmas Matutis – Matulevičius, mokytojas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas (g. 1923 m.).
• 1997 m. – Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas (g. 1907 m.).
• 2000 m. – Valdemaras Manomaitis, Lietuvos dailininkas keramikas (g. 1912 m.).
• 2016 m. – Leonidas Donskis, Lietuvos filosofas, politikas, dėstytojas, istorikas (g. 1962 m.).
• 2020 m. – Algirdas Zabulionis, lietuvių matematikas (g. 1954 m.).
• 2021 m. – Vera Macienė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1957 m.).^[1]
• 2022 m.:
  • Pranas Dirginčius, Lietuvos ir Tauragės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1942 m.).^[2]
  • Stanislovas Algimantas Martišius, Lietuvos ekonomistas (g. 1937 m.).^[3]

• 1525 – Teutonų ordino Magistras Valteris fon Plettenbergas (Wolter von Plettenberg) suteikė Rygai pilnąją religinę laisvę.^{[reikalingas šaltinis]}
• 1792 – per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).
• 1898 – Imperatorienei Cisi įvykdžius perversmą Kinijoje baigėsi Šimto dienų reformos.
• 1964 – Maltos nepriklausomybės diena.
• 1981 – Belizo nepriklausomybės diena.
• 2001 – Estijos prezidentu išrinktas Arnold Rüütel, pradėjo eiti pareigas spalio 8 d.

• 1415 m. – Frydrichas III, nuo 1440 m. Vokietijos karalius, nuo 1452 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1463–1493 m. Austrijos kunigaikštis (m. 1493 m.).
• 1452 m. – Džirolamas Savonarola, garsus italų humanistas, pamokslininkas, poetas, politinis veikėjas, bažnyčios reformatorius (m. 1498 m.).
• 1853 m. – Heikė Kamerlingas Onesas, olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1926 m.).
• 1866 m.:
  • Charles Jules Henri Nicolle, 1928 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1936 m.).
  • Herbertas Džordžas Velsas, anglų rašytojas, geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos darbus. Velsas, kartu su Žiuliu Vernu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“^[5]. Žymiausi kūriniai: „Laiko mašina“, „Pasaulių karas“, „Nematomas žmogus“ , „Daktaro Moro sala“ ir kt., kurie ne kartą ekranizuoti (m. 1946 m.).
• 1881 m. – Rudolfas Berzinis, latvių dainininkas (tenoras) (m. 1949 m.).
• 1895 m. – Sergejus Aleksandrovičius Jeseninas, rusų poetas, vienas iš populiariausių ir žinomiausių XX amžiaus rusų poetų (m. 1925 m.).
• 1902 m. – Ilmari Salminenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas, olimpinis ir Europos čempionas, pasaulio rekordininkas (m. 1986 m.).
• 1903 m. – Vera Strojeva, tarybinė kino režisierė ir scenaristė (m. 1991 m.).
• 1909 m. – Kvamė Nkruma, įtakingas XX amžiaus panafrikanizmo judėjimo, siekiančio politinės Afrikos žemyno vienybės, šalininkas ir Ganos bei jos pirmtako Aukso Kranto, lyderis nuo 1952 m. iki 1966 m.^[6] (m. 1972 m.).
• 1921 m. – Nilsas Bejerotas, švedų kriminalistas ir psichologas (m. 1988 m.).
• 1933 m. – Dmitrijus Bilenkinas, rusų tarybinis rašytojas fantastas, rašęs 1958–1987 m (m. 1987 m.).
• 1947 m. – Stivenas Kingas, JAV rašytojas.
• 1954 m. – Šindzo Abė, Japonijos politikas, buvęs šalies ministras pirmininkas, Liberalų demokratų partijos prezidentas, Atstovų rūmų narys (m. 2022 m.).
• 1959 m. – Uwe Haberkorn, gydytojas onkologas, Heidelbergo universiteto profesorius.
• 1965 m. – Fredericas Beigbederis, prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, apžvalgininkas.
• 1973 m. – Osvaldas Sančesas, Meksikos futbolininkas, Santos Laguna klubo ir nacionalinės rinktinės vartininkas.
• 1977 m. – Sam Rivers, Amerikiečių bosistas ir prodiuseris, geriausiai žinomas, kaip vienas iš nu metal grupės Limp Bizkit įkūrėju ir nariu. Jis buvo išrinktas „Geriausiu Bosistu“ 2000 metų „Gibson Apdovanojimuose“.^[7] Jo pusbrolis yra grupės būgnininkas John Otto.
• 1979 m. – Ričardas Patrikas Danas, Airijos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. 2007-aisiais išrinktas Airijos metų futbolininku. Su Airijos rinktine žaidė 2002-ųjų metų pasaulio čempionate.
• 1980 m. – Kareena Kapoor, indų aktorius.
• 1982 m.:
  • Rudis Jangbludas, amerikiečių aktorius, šokėjas, menininkas. Labiausiai žymus dėl pagrindinio vaidmens Melo Gibsono filme „Apokalipto“.
  • Sebastianas Žilbertas, Angolos futbolininkas, žaidžiantis kairiojo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Egipto klubo Al-Ahly narys.
• 1983 m.:
  • Meidžė Greis, amerikiečių aktorė. Ji labiausiai žinoma dėl Šenon Ruterford vaidmens televizijos seriale „Dingę“.
  • Thiago Caetano, Brazilijos futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje.
• 1986 m. – Faris Badwan'as, Anglijos roko grupės The Horrors vokalistas.

• 1235 m. – Andrius II Jeruzalietis, 1205–1235 m. Vengrijos karalius (g. 1177 m.).
• 1643 m. – Abahai, Mandžu valdovas, valdęs 1636–1943 m (g. 1592 m.).
• 1936 m. – Antuanas Mejė, prancūzų kalbininkas, tyrinėjęs indoeuropiečių kalbas^[8] (g. 1866 m.).
• 1982 m. – Ivanas Bagramianas, armėnų kilmės sovietų armijos generolas, TSRS maršalas. II pasaulinio karo metu vadovavo I Pabaltijo frontui, kuris užėmė šiaurės Lietuvos teritorijas (g. 1897 m.).
• 1987 m. – Jaco Pastorius, amerikiečių bosinės gitaros muzikantas^[9] (g. 1951 m.).
• 2021 m. – Mohamed Hussein Tantawi, buvęs karinių Egipto pajėgų vadas (tuo pačiu de facto Egipto vadovas). Jis juo tapo iš Egipto prezidento posto po 2011 m. Egipto revoliucijos pasitraukus Hosni Mubarak. Nuo 1991 m. iki 2012 m. Tantawi buvo šalies gynybos ministras (g. 1935 m.).^[10]