Rugsėjo 29

• Katalikų šalys – Šv. Mykolo diena;
• Paragvajus – Bokerono mūšio diena.

Michalina – Mykolas – Rapolas

• 1529 – įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas.

• 1630 m. – Petras Kitnovskis, SJ, Lietuvos kunigas, teologas, filosofijos ir teologijos daktaras (m. 1691 m.).
• 1794 m. – Ignacas Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (m. 1861 m.).
• 1823 m. – Vladislovas Sirokomlė, Lietuvių^[1] poetas gyvenęs Rusijos imperijoje. Vladislovas Sirokomlė rašė lenkų kalba (m. 1862 m.).
• 1873 m. – Vincas Jokubynas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1958 m.).
• 1888 m. – Pranas Dailidė, Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, žurnalistas (m. 1965 m.).
• 1892 m. – Mykolas Marcinkevičius, gydytojas terapeutas, mokslininkas (m. 1987 m.).
• 1893 m. – Stasys Kudokas, inžinierius architektas (m. 1988 m.).
• 1900 m. – Pranas Daunys, rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas (m. 1962 m.).
• 1904 m. – Mykolas Žilinskas, kultūros veikėjas, kolekcionierius (m. 1992 m.).
• 1910 m. – Irena Dylevičienė-Jasenauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1912 m. – Eleonora Dvarionaitė-Minukienė, Demikienė, Tajmajer, Lietuvos ir JAV lietuvių kompozitorė, pianistė.
• 1918 m. – Algirdas Mykolas Dobrovolskis, kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių (m. 2005 m.).
• 1920 m. – Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas; Australijos lietuvių veikėjas (m. 1997 m.).
• 1924 m. – Viktoras Turovskis, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1979 m.).
• 1929 m.:
  • Antanas Babieža, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius. Kalnų turizmo pradininkas Lietuvoje (m. 1985 m.).
  • Valentinas Bagdonas, lietuvių kompozitorius.
  • Vladimiras Beriozovas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras.
• 1933 m.:
  • Henrikas Algimantas Galinis, Lietuvos teatro ir kino režisierius.
  • Gražina Tulevičienė, lietuvių architektė, baldų dizainerė (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Viktorija Salvinija Jakučiūnienė, Lietuvos architektė.
• 1941 m. – Stanislovas Laurinavičius, pedagogas, istorikas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis veikėjas.
• 1944 m. – Nijolė Anisimovienė, Lietuvos biologė, augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1947 m. – Laima Drazdauskaitė, Lietuvos tapytoja.
• 1948 m. – Mykolas Masys, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Algimantas Maknys, Druskininkų politinis veikėjas.
• 1951 m. – Mišelė Bašelė, gydytoja, Čilės politinė veikėja, nuo 2006 m. kovo 11 d. iki 2010 m. kovo 11 d. Čilės prezidentė.
• 1952 m. – Rimondas Bukelis, gydytojas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis veikėjas.
• 1959 m. – Audronė Varankevičienė, pedagogė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorikas, daktaras, politinis veikėjas.
• 1968 m. – Aušrys Macijauskas, Lietuvos agronomas, Kėdainių rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Evaldas Dainys, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo pozicijoje. Šiuo metu rungtyniauja Prienų „Rūdupio“ komandoje.

• 1920 m. – Simonas Šultė, kunigas, katalikų sociologas^[2] (g. 1875 m.).
• 1986 m. – Pranas Alšėnas-Ališauskas, Lietuvos ir Kanados žurnalistas, rašytojas (g. 1911 m.).
• 1999 m. – Elena Grinaveckienė, Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1928 m.).
• 2001 m. – Aleksandras Čyras, Lietuvos mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius (g. 1927 m.).
• 2019 m.:
  • Alfonsas Čekauskas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
  • Kazimieras Musteikis, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2021 m. – Bronius Vaidutis Kutavičius, vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (g. 1932 m.).^[3]
• 2024 m. – Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (g. 1939 m.).^[4]

• 1919 – Argentinoje įkurtas Eldorado miestas.
• 1938 – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos vadovai Miunchene susitarė Čekoslovakijos Sudetų regioną perduoti Vokietijai. Šis Miuncheno susitarimas pasirašytas kitą dieną.
• 1954 – įsteigta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija.
• 1966 – paskutinis viešas grupės The Beatles pasirodymas.

• 106 m. pr. m. e. – Gnėjus Pompėjus Didysis, žymus Romos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos jis tapo žymiu visuomenės veikėju, o Kornelijus Sula suteikė jam pravardę Magnus (Didysis) (m. 48 m. pr. m. e.).
• 1518 m. – Tintoreta Džakopas, vienas žymiausių Italijos renesanso dailininkų (m. 1594 m.).
• 1547 m. – Migelis de Servantesas Savedra, ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (m. 1616 m.).
• 1866 m. – Vera Charuzina, rusų etnografė, acheologė (m. 1931 m.).
• 1881 m. – Ludwig Heinrich Edler von Mises, austrų ekonomistas, libertarizmo teoretikas, austrų mokyklos atstovas (m. 1973 m.).
• 1895 m. – Joseph Banks Rhine, parapsichologas (m. 1980 m.).
• 1898 m. – Trofimas Denisovičius Lysenka, sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio (m. 1976 m.).
• 1901 m. – Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (m. 1954 m.).
• 1904 m. – Nikolajus Ostrovskis, rusų rašytojas, romano „Kaip grūdinosi plienas“ autorius^[5] (m. 1936 m.).
• 1912 m. – Michelangelo Antonioni, garsus italų modernistinio kino režisierius (m. 2007 m.).
• 1919 m. – Margot Hielscher, vokiečių dainininkė ir aktorė.
• 1920 m. – Peter Dennis Mitchell, 1978 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (m. 1992 m.).
• 1931 m. – Džeimsas Votsonas Kroninas, JAV fizikas eksperimentatorius, Nobelio fizikos premijos laureatas.
• 1931 m. – Anita Ekberg, švedų kino aktorė.
• 1933 m. – Samora Mašelas, vienas žymiausių Afrikos politinių veikėjų, pirmasis Mozambiko prezidentas (m. 1986 m.).
• 1934 m. – Mihalas Čiksentmihalis, vengrų psichologas (m. 2021 m.).
• 1935 m.:
  • Džeris Li Luisas, JAV rokenrolo ir kantri dainininkas, pianistas (m. 2022 m.).
  • Mylene Demongeot, prancūzų aktorė (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Silvijus Berluskonis, Italijos politikas, verslininkas, tris kartus šalies premjeras (1994–1995, 2001–2006 ir 2008–2011 m.) (m. 2023 m.).
• 1938 m. – Vimas Kokas, Nyderlandų premjerministras^[7].
• 1941 m. – Jon Brower Minnoch, kiek žinoma, yra sunkiausias kada nors gyvenęs žmogus, vienu metu svėręs net 635 kg.^[8] Tiesa, tai tik apytikslis svoris. Dėl ekstremalaus dydžio, prastos sveikatos ir nemobilumo, svarstyklių naudojimas buvo neįmanomas (m. 1983 m.).
• 1943 m. – Lechas Valensa, Lenkijos politikas, buvęs profsąjungos aktyvistas, taip pat buvęs elektrikas. 1980 m. įkūrė „Solidarumą“, 1983 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu, nuo 1990 iki 1995 m. Lenkijos Respublikos prezidentas.
• 1947 m. – Linda B. Buck, 2004 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė.
• 1949 m. – Gabrielis Rozenstokas, airių poetas ir haiku rašytojas. Kuria airių kalba.
• 1969 m. – Ivica Vastić, buvęs futbolininkas, Austrijos rinktinės puolėjas.
• 1971 m.:
  • Tanoka Dvait Berdas, buvęs JAV krepšininkas, kuris iki 2007-11-09 žaidė Kauno „Žalgirio“ ekipoje bei buvo jos kapitonas.
  • Yitzhakas Yedidas, Izraelio kompozitorius ir pianistas.
• 1976 m. – Andrijus Michailovičius Ševčenko, ukrainiečių futbolininkas, Dynamo Kyiv ir Ukrainos rinktinės puolėjas.
• 1977 m. – Sandro Grande, Kanados futbolininkas. Žaidžia centro saugo pozicijoje. Yra atstovavęs Kanados rinktinei ir pelnęs vieną įvartį. Jis pasižymėjo 2005-09-03 vykusiose rungtynėse prieš Ispanijos nacionalinę komandą.
• 1981 m. – Šeinas Edvardas Smelcas, Vokietijoje gimęs Naujosios Zelandijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Australijos klubo Gold Coast United FC žaidėjas.
• 1984 m. – Peras Mertezakeris, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Werder Bremen klubo gynėjas.
• 1987 m. – Josh Farro, sparčiai populiarėjančios pop-punk ir rock grupės Paramore pagrindinis gitaristas ir pritariantysis vokalas.
• 1988 m. – Kevin Wayne Durant, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA Oklahoma „City Thunder“ komandoje.

• 48 m. pr. m. e. – Gnėjus Pompėjus Didysis, žymus Romos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos jis tapo žymiu visuomenės veikėju, o Kornelijus Sula suteikė jam pravardę Magnus (Didysis) (g. 106 m. pr. m. e.).
• 1560 m. – Gustavas I Vaza, 1523–1560 m. Švedijos karalius (g. 1496 m.).
• 1833 m. – Ferdinandas VII, Ispanijos karalius (1808, 1813–1833 m.); vyriausiasis Karloso IV ir jo žmonos Maria Louisa de Parma sūnus. Jam valdant prasidėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės karas (g. 1784 m.).
• 1902 m. – Emilis Zola, prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas (g. 1840 m.).
• 1922 m. – Andrejis Jurjanas, latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų (g. 1856 m.).
• 1927 m. – Vilemas Einthovenas, žymus olandų gydytojas, fiziologas (g. 1860 m.).
• 1930 m. – Ilja Repinas, rusų dailininkas^[9] (g. 1844 m.).
• 1970 m. – Jevgenijus Krupnovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras. Šiaurės Kaukazo tautų archeologijos, etnogenezės, senovės ir viduramžių istorijos tyrėjas (g. 1904 m.).
• 1979 m. – Francisco Macias Nguema, pirmasis Pusiaujo Gvinėjos prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo 1968 m. iki jo nuvertimo 1979 m (g. 1924 m.).
• 1987 m. – Henry Ford II, Ford Motor Company prezidentas 1945–1960 m., valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius 1960–1979 m.^[10] (g. 1917 m.).
• 1995 m. – Gerd Bucerius, Vokietijos verslininkas, leidėjas, filantropas, CDU partijos politikas (g. 1906 m.).
• 1997 m. – Rojus Lichtenšteinas, žinomas JAV pop art menininkas (g. 1923 m.).
• 2021 m. – Hayko, Armėnijos pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (g. 1973 m.).^[11]
• 2023 m. – Dianne Feinstein, amerikiečių politikė, nuo 1992 iki 2023 m. Kalifornijos valstijai atstovavusi JAV Senato narė. Demokratų partijos narė, 1978–1988 m. San Fransisko merė (g. 1933 m.).^[12]