Rugsėjo 26

• Lietuva – Vilniaus įkūrėjo Gedimino diena;
• Europos kalbų diena.

Gražina – Kipras – Vydė

• 2000 – LR Seimas priėmė pirmąjį Lietuvos teisininkų savarankiškai parengtą Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.

• 1841 m. – Antanas Vienažindys, lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis (m. 1892 m.).
• 1871 m. – Justinas Baltuška, Lietuvos ir Amerikos lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1947 m.).
• 1883 m. – Kipras Bielinis, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, socialdemokratas, knygnešio Jurgio Bielinio sūnus (m. 1965 m.).
• 1891 m. – Magdalena Draugelytė Galdikienė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1979 m.).
• 1892 m. – Marijona Čižauskienė-Paleckaitė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), chorvedė ir vargonininkė (m. 1966 m.).
• 1914 m. – Marius Katiliškis, Lietuvos išeivijos rašytojas (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Valteris Kristupas Banaitis, vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas.^[1] (m. 1999 m.).
• 1919 m.:
  • Jonas Stasiūnas, lietuvių operos dainininkas (baritonas), profesorius (m. 1987 m.).
  • Marijonas Petronis, inžinierius energetikas, vienas iš centralizuoto šilumos tiekimo pradininkų Lietuvoje (m. 2012 m.).
  • Matilde Camus, ispanų XX a. poetė ir menotyrininkė (m. 2012 m.).
• 1921 m. – Ansas Lymantas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas (m. 2002 m.).
• 1937 m. – Steponas Čiuberkis, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Petras Repšys, lietuvių grafikas, medalių kūrėjas, monumentalistas.
• 1942 m. – Eugenijus Arvydas Janulaitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1943 m.:
  • Audra Lukauskytė, Lietuvos ir Palangos politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Dikčius, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Helmutas Bakaitis, lietuvių kilmės Australijos teatro ir kino aktorius, režisierius.
• 1945 m. – Rimantas Buivydas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Gražina Stanislava Drąsutienė, Lietuvos gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1953 m. – Stasys Žvinys, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Rūta Gaidamavičiūtė, Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1958 m.:
  • Henrikas Danišauskas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zbignevas Semenovičius, gydytojas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Linas Bielskis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rolandas Urniežius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m.:
  • Artūras Anusauskas, Lietuvos džiazo pianistas.
  • Darius Meškauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius.
  • Jolanta Savickienė, Lietuvos kultūros ir politinė veikėja.
• 1966 m. – Vaidotas Verba, lietuvių diplomatas, ambasadorius Nyderlanduose.
• 1987 m. – Povilas Butkevičius, Lietuvos krepšininkas.

• 1917 m. – Jonas Užupis, Romos katalikų kunigas, lietuvių poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas (g. 1848 m.).
• 1935 m. – Ignas Lapinskas, Lietuvos knygnešys (g. 1877 m.).
• 1955 m.:
  • Adelė Dirsytė, krikščionė pasaulietė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė (g. 1909 m.).
  • Aleksandras Grigaitis, Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras (g. 1877 m.).
• 1971 m. – Veronika Alseikienė-Janulaitytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja (g. 1883 m.).
• 2000 m. – Aleksandras Lileikis, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas (g. 1907 m.).
• 2020 m. – Aldona Sabaitytė-Vilutienė, Lietuvos partizanų ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja (g. 1931 m.).
• 2024 m. – Zenonas Eimutis Sabalys, Lietuvos inžinierius, bankininkas, visuomenininkas, esperantininkas (g. 1939 m.).^[2]

• 1960 – Fidelis Kastras pasakė ilgiausią kalbą Jungtinių Tautų istorijoje (4 valandos 29 minutės).
• 1983 – Stanislavas Petrovas patvirtino, kad kompiuterinės sistemos pranešimai apie paleidžiamas JAV balistines raketas yra klaidingi, užkirsdamas kelią galimam branduoliniam karui.
• 1990 – TSRS priimtas įstatymas apie tikėjimo laisvę.

• 1833 m. – Charles Bradlaugh, Jungtinės Karalystės politikas, vienas žymiausių anglų ateistų. 1866 m. įkūrė britų sekuliaristų draugiją – National Secular Society, veikiančią iki dabar (m. 1891 m.).
• 1870 m. – Kristijonas X, 1912–1947 m. Danijos ir 1918–1944 m. Islandijos karalius (m. 1947 m.).
• 1886 m. – Archibald Vivian Hill, 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1977 m.).
• 1888 m. – Tomas Sternsas Eliotas, vienas didžiausių XX amžiaus poetų. 1948 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1965 m.).
• 1889 m. – Martinas Haidegeris, vokiečių filosofas-egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų (m. 1976 m.).
• 1897 m. – Paulius VI, 262 – asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties (m. 1978 m.).
• 1898 m. – George Gershwin, amerikiečių kompozitorius, vienas žymiausių ir populiariausių XX a. muzikų (m. 1937 m.).
• 1946 m. – Andrea Dworkin, amerikiečių femininstė^[4] (m. 2005 m.).
• 1948 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (m. 2022 m.).
• 1953 m. – Aivaras Lembergs, latvių verslininkas, multimilijonierius, vienas turtingiausių Latvijos žmonių (jo turtas vertinamas 230 mln. EUR, žurnalo „Бизнес и Балтия“ duomenys 2003 m.).
• 1956 m. – Linda Hamilton, amerikiečių aktorė^[5].
• 1958 m. – Darby Crash, amerikiečių dainių rašytojas, dainavo The Germs (heroino perdozavimas) (m. 1980 m.).
• 1974 m. – Martin Müürsepp, vienas garsiausių Estijos krepšininkų; pirmasis ir vienintelis estas, žaidęs NBA.
• 1976 m.:
  • Chiara Siracusa, Maltos dainininkė.
  • Maiklas Balakas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės šiuo metu Miuncheno „Bayern“ klube rungtyniaujantis saugas.
• 1979 m. – Vladimiras Marinas, Kolumbijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje.
• 1981 m. – Serena Vilijams, JAV sportininkė, antra pasaulio raketė.
• 1983 m. – Ricardo Andrade Quaresma Bernardo, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Stambulo „Beşiktaş“ klubo puolėjas.
• 1984 m. – Keisha Kerreece Fayeanne Buchanan, dainininkė, ir viena iš pop merginų grupės Sugababes įkūrėjų, taip pat vienintelė grupės narė, kuri yra nuo pat grupės įsikūrimo pradžios.^[6].
• 1985 m. – Lenna Kuurmaa, grupės Vanilla Ninja narė ir pagrindinė vokalistė.
• 1989 m. – Kieranas Gibsas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Arsenal klube.

• 1328 m. – Ibn Taimija, musulmonų viduramžių mąstytojas, teologas, sunitų tradicionalistas (g. 1263 m.).^[7]
• 1876 m. – Taza, čirikavų apačių vadas, Kočizo sūnus ir Mango Kolorado anūkas.^[8] (g. 1842 m.).
• 1904 m. – Lafcadio Hearn, rašytojas, rašė anglų ir japonų kalbomis, labiausiai žinomas iš Japonijos kultūros aprašymų ir folkloro (g. 1850 m.).
• 1945 m. – Bela Viktoras Janošas Bartokas, vengrų kompozitorius, pianistas, vienas iš etnomuzikologijos pradininkų. Bartokas laikomas vienu žymiausių XX a. kompozitorių (g. 1881 m.).
• 1959 m. – Solomonas Bandaranaikė, Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 m. 1959 m. jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė^[9] (g. 1899 m.).
• 1976 m. – Leopold Ružička, 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[10] (g. 1887 m.).
• 1996 m. – Geoffrey Wilkinson, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[10] (g. 1921 m.).
• 2003 m. – Robert Palmer, britų dainininkas^[11] (g. 1949 m.).
• 2006 m. – Andrius Sicinskis, Lenkijos sociologas, politologas, valstybės veikėjas (g. 1924 m.).