Lietuvos kariuomenė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.

Pagrindinis straipsnis – Tarpukario Lietuvos kariuomenė.

Tarpukario Lietuvos kariuomenė – Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. karinės pajėgos. 1918–1920 m. kovojo už Lietuvos laisvę su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Sudarė 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška karine technika.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.).

Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti šalies suverenitetą. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę.

1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos atstatymo akto paskelbimo, Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.

Pagal Konstituciją, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas.

Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Krašto apsaugos ministerija.^[3] Ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.^[3] Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.^[3]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai.

 

Lietuvos kariuomenę sudaro:

•   Gynybos štabas;
•   Sausumos pajėgos;
  •   Savanorių pajėgos.
•   Karinės oro pajėgos;
•   Karinės jūrų pajėgų;
•   Specialiųjų operacijų pajėgos.

Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos sausumos pajėgos.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Pagrindinis sausumos pajėgų ir savanorių pajėgų kovinis vienetas yra batalionas. Sausumos pajėgas sudaro:

 

 

 

• Sausumos pajėgų vadovybės štabas
•   Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“:
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas;
  • Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (KMHB);
  • Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB);
  • Kunigaikščio Vaidoto batalionas;
  • Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
  • Logistikos batalionas;

•   Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“:
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas;
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas (LDK BDB);
  • Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas;
  • Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas;
•   Pėstininkų brigada „Aukštaitija“ (rezervinė):
  • Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla;
  • Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
  • Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras;
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
• Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (JVIB);
• Majoro Juozo Lukšos mokymo centras;
• Sausumos pajėgų salvinės artilerijos baterija^[4]

•   Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):
  • KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
  • KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
  • KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
  • KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
  • KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
  • KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.

 

 

Siekiant įsteigti Lietuviškąją pėstininkų diviziją su tankų batalionu, 2024 m. liepos 11 d. LR Seimas pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams, kurie įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d.^[7] Planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą kariuomenės pėstininkų divizija pasieks iki 2030 metų.^[8]

Planuojama taip pat steigti du pėstininkų batalionus, ginkluotus vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis, siekiant ateityje gerinti sąveiką su tankais.^[9] Principinę sausumos pajėgų struktūrą sudaro:

• Sausumos pajėgų vadovybės štabas
• Pėstininkų divizija:
  • Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“:
    • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas;
    • Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (2027 m. sausio 1 d. reorganizuojamas į tankų batalioną);
    • Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB);
    • Kunigaikščio Vaidoto batalionas;
    • Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
    • Logistikos batalionas;
  • Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“:
    • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas;
    • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas (LDK BDB);
    • Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas;
    • Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas;
    • Logistikos batalionas
  • Pėstininkų brigada „Aukštaitija“ (rezervinė):
    • Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla;
    • Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
    • Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras;
    • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
  • Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas
  • Oro gynybos pulkas (įvedus mobilizaciją perkeliamas iš KOP sudėties)
  • Artilerijos pulkas

• Majoro Juozo Lukšos mokymo centras;

• Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):
  • KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
  • KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
  • KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
  • KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
  • KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
  • KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.^[10]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės oro pajėgos.

 

Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:

• Kaune įsikūręs KOP štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
• Karmėlavoje prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
• Aviacijos bazė bei Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiaulių Zokniuose;
• Oro gynybos batalionas, įkurtas 2000 m. prie Šiaulių esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į Radviliškį).

 

Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką su UH-60M, taip pat siekiama stiprinti oro gynybos pajėgumus, įsigyjant papildomų vidutinio (NASAMS III) ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų (PPZR Piorun, RBS-70).

Vystant sausumos pajėgų pėstininkų diviziją ir plečiant oro gynybos batalioną į pulką, siekiant pagerinti pajėgų apsaugos kokybę, užsakytos mobilios RBS-70NG sistemos (MSHORAD), kurios bus montuojamos ant pagrindinio Lietuvos kariuomenės šarvuotojo visureigio JLTV. Siekiama užtikrinti rotacinį didelio nuotolio oro gynybos sistemų modulio rotavimą Lietuvoje.^[11]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

 

Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:

 

• Štabo kuopa;
• Karo laivų flotilė;
  • Kovinių laivų divizionas;
  • Priešmininių laivų divizionas;
  • Patrulinių laivų divizionas;
  • Katerių grandis;
• Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba;
  • Povandeninių veiksmų komanda.
• Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
• Logistikos tarnyba;
• Mokymo centras;
• Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Karo laivų flotilėje yra 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės ^[12].

 

Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas jūrų pėstininkams funkcijas, į vieną struktūrą sujungus KJP Povandeninių veiksmų komandą ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų fuzilieriais (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų.

Tarnybai įsigyti du „Jahu“ klasės desantiniai kateriai, be jų iš Klaipėdos uosto direkcijos neatlyginamai gautas patrulinis kateris Storebro SB90E.

 

Pagrindinis straipsnis – Specialiųjų operacijų pajėgos.

1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės rūšimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), operacijoms pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ de jure tapo SOP.

• Ypatingos paskirties tarnyba (YPT);
• Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB);
• Kovinių narų tarnyba (KNT);
• Specialiųjų operacijų grandis (SOG) (pavaldi SOP operacijų valdymo lygmeniu).

Iš SOP padalinių galima suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos, jei policija pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į teroristinius išpuolius.

 

 

 

•   Logistikos valdyba:
  • Depų tarnyba;
  • Judėjimo kontrolės centras;
  • Įgulų aptarnavimo tarnyba;
  • Karo kartografijos centras;
  • Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas
•   Mokymų ir doktrinų valdyba:
  • Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla;
  • Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
  • Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras;
  • Pabradės poligonas.
• Karo policija;
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas
• Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas
• Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
• Ordinariatas
• Lietuvos karininkų ramovė
• Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
  • Karo komendantūros
• Lietuvos karinės aviacijos administracija
• Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas
• Finansų ir apskaitos departamentas

Kariuomenės struktūrą Seimas kasmet tvirtina įstatymu. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus:

* – planuojami skaičiai;

 

2004 m. kovo 1 d. 19–a NATO šalių ratifikavo prisijungimo prie NATO protokolą. NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis pakvietė 7 Vidurio ir Rytų Europos šalis prisijungti prie NATO.

2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl Baltijos oro policijos ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius įsakymu nuo kovo 29 d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone deponavus NATO ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus.

 

>200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – ES operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. ES operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę.

Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai.

 

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.

 

Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir NATO rekomendacijų, nemažai KAM išlaidų skiriama nusipirkti ginklams ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams.

Dauguma ginkluotės pirkimų ir atnaujinimų projektų skirta Sausumos pajėgų, ypač „Geležinio Vilko“ brigadai aprūpinti. Nusipirkta prieštankinių sistemų FGM-148 Javelin, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, transporto priemonių, lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių.

Bet aprūpinamos ir kitos pajėgos: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 NATO standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti sraigtasparniai. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio radarus ir kt.

Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti NATO veikloje.

LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu aprangos dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį.

Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir ansamblius. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai.

Karinių laipsnių identifikacija yra svarbi uniformos funkcija, kuriai atlikti Krašto apsaugos ministras yra nustatęs atitinkamus ženklus, kurių atvaizdavimas dažniausiai priklauso nuo pajėgų rūšies ir dėvimos uniformos tipo. Šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje laipsniai, dėvint lauko uniformą, atvaizduojami ant krūtinės. Ceremonijų ir kasdienėse uniformose laipsniai yra žymimi žalvario spalvos insignijomis, kurios yra vaizduojamos ant antpečių Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose, o Karinėse jūrų pajėgose – ant rankovių (išskyrus movas ant kasdieninės uniformos baltinių).

2012 m. vykdant nekarininkų korpuso reformą kareivių ir puskarininkų karinių laipsnių ženklai buvo žymimi ant rankovių, kaip tai tradiciškai daroma NATO šalyse, tačiau nuo 2024 m., pasikeitus LK uniformai, antpečiai kariams ir puskarininkiams Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose buvo sugrąžinti.

 

Formuojant Lietuvos kariuomenės dalinių vidines tradicijas ir stiprią bendruomenę, siekiama suteikti kiekvienam daliniui savitą identitetą. Tam nustatomi spalvų deriniai, kokardos, tarnybos ženklai ir kiti skiriamieji elementai. Pavyzdžiui, berėčių spalvos, nustatytos Lietuvos kariuomenės daliniams:

• Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijos – tamsios samanų spalvos .
• Lietuvos kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldžių vienetų, Mokymo doktrinų valdybos ir jai pavaldžių vienetų, Logistikos valdybos ir jai pavaldžių vienetų – žalios spalvos;
• Gynybos štabo – pagal paskutinės kario tarnybos junginio beretės spalvą;
• Sausumos pajėgų – žalios spalvos, artilerijos ir inžinerijos padalinių – juodos spalvos;
• Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų – Ypatingos paskirties tarnybos – pilkos spalvos, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono – vyšninės spalvos, Kovinių narų tarnybos – tamsiai mėlynos spalvos;
• Krašto apsaugos savanorių pajėgų – bordinės spalvos.
• Karo policijos – ryškiai raudonos spalvos.
• Karinių jūrų pajėgų (jūrų fuzilierams) ir Karinių oro pajėgų vienetų (oro gynybai) – tamsiai mėlynos spalvos.

• Vyrų ceremonijų uniformos pavyzdžiai
•  
  SP, SOP ir kiti
•  
  KOP
•  
  KJP, KNT
•  
  LKA

• Kasdieninės uniformos pavyzdžiai
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  

• Lauko uniformos pavyzdžiai
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  
•  

• Baltijos oro policija
• Vytauto Didžiojo karo muziejus
• Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai

Vikiteka: Lietuvos kariuomenė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kariuomenės svetainė Archyvuota kopija 2023-06-15 iš Wayback Machine projekto.
• 2022 m. LK skaičiai ir pokyčiai Archyvuota kopija 2023-03-22 iš Wayback Machine projekto.