1916 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis | |
1916 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 4 d. – Petrograde išleistas liaudininkų savaitraščio „Naujoji Lietuva“ pirmasis numeris;
- Sausio 15 d. – Lietuvos gyventojams leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba ir tik į Vokietiją, Austriją, Vengriją;
- Sausio 18 d. – Žemaičių vyskupystės valdytojas Juozas Stakauskas su vokiečių valdžios atstovais sudarė sutartį, pagal kuria dvasininkai buvo atleisti nuo rekvizicijų,, o vokiečiai mokėjo jiems algas;
- Vasario 2 d. – vokiečių okupacinė valdžia Lietuvoje išdavė leidimus lenkams spausdinti laikraštį „Dzienik Wilenski“, o žydams – „Letzte Nais“;
- Vasario 14 d. – Okupacinė vokiečių valdžia nustatė teismų instancijas: aukščiausiąjį teismą, apygardų teismus tik vokiečiams ir taikos teismus okupuoto krašto gyventojams;
- Balandžio 30 d. – Hagoje (Nyderlandai) pasibaigė Lietuvių konferencija;
- Gegužės 21 d. – Lozanoje (Šveicarija) prasidėjo Lietuvių konferencija.
Gimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 9 d.:
- Aleksas Ambrozaitis, klarnetininkas ir chorvedys (m. 1989 m.).
- Antanas Adomaitis, chorvedys, pedagogas, žurnalistas, kompozitorius (m. 1990 m.).
- Sausio 12 d. – Ieva Gurinaitė-Paskienė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (m. 2000 m.).
- Sausio 13 d. – Mečislovas Valius, Lietuvos mokslininkas, zoologas. Buvo Lietuvos ornitologų, Lietuvos gamtos apsaugos, Lietuvos hirobiologų draugijų narys, Maskvos gamtos tyrinėtojų draugijos narys (m. 1996 m.).
- Sausio 14 d. – Milda Budrienė, lietuvių gydytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja, medicinos istorijos tyrinėtoja.
- Sausio 16 d. – Juozas Ąžuolaitis, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
- Sausio 21 d. – Antanas Gaičiūnas, prieškario Lietuvos cirko artistas (m. 2004 m.).
- Vasario 3 d.:
- Aleksandras Žadeikis, lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius (m. 1993 m.).
- Stasys Žeiba, Lietuvos karinis veikėjas, mokslininkas geologas (m. 1999 m.).
- Vasario 17 d.:
- Mykolas Morkūnas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas (m. 1999 m.).
- Vladas Meškėnas, Lietuvos tapytojas.
- Vasario 20 d. – Julius Juzeliūnas, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (m. 2001 m.).
- Kovo 7 d. – Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas.
- Kovo 11 d. – Kazys Umbrasas, literatūrologas, prozininkas, vertėjas[1] (m. 1970 m.).
- Kovo 14 d. – Valerija Gruodytė-Ratkevičienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, pedagogė (m. 2004 m.).
- Kovo 17 d. – Kostas Labanauskas, Lietuvos sporto medicinos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Kovo 29 d. – Simonas Ramunis, architektas (m. 2002 m.).
- Balandžio 16 d. – Alina Grinienė-Miliušytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1998 m.).
- Balandžio 28 d. – Petras Perkumas, vienuolis salezietis (m. 1937 m.).
- Gegužės 6 d. – Povilas Tautvaišas, šachmatų meistras.
- Gegužės 8 d. – Danutė Marija Nasvytytė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja. Išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje (m. 1983 m.).
- Gegužės 16 d. – Eduardas Čepulis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1993 m.).
- Birželio 14 d. – Antanas Strabulis, Lietuvos literatūrologas, redaktorius, rezistentas (m. 1999 m.).
- Liepos 1 d. – Bronius Masiokas, Lietuvos inžinierius, žodynų rengėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
- Liepos 14 d. – Stasys Budrys, lietuvių gydytojas, istorikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. M. Budrienės vyras (m. 1984 m.).
- Liepos 18 d. – Ona Atlavinytė, Lietuvos zoologė, ekologė, biologijos mokslų daktarė (1979 m.) (m. 1991 m.).
- Liepos 29 d. – Paulius Jurkus, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, beletristas, redaktorius, meno kritikas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas (m. 2004 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Rostislavas Krotas, Lietuvos biologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Milda Stenslerienė-Janušonytė, chorvedė ir kultūros veikėja.
- Rugpjūčio 28 d. – Antanas Linas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys.
- Rugpjūčio 29 d. – Janina Misevičienė, 2007 m. birželio 6 d. Šiauliuose) – Lietuvos kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Rugpjūčio 31 d. – Antanas Kutka, vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys.
- Rugsėjo 10 d. – Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Lietuvos archeologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė – korespondentė.[2] (m. 2007 m.).
- Rugsėjo 25 d. – Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, lietuvių baleto artistė, choreografė (m. 1995 m.).
- Spalio 5 d. – Klementina Gudonytė, Lietuvos tautodailininkė audėja (m. 2003 m.).
- Spalio 16 d. – Juozapas Viktoras Vaina, pedagogas ir kraštotyrininkas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Punsko etnografinio muziejaus įkūrėjas.
- Spalio 22 d. – Paulius Petronis, politinis kalinys, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros platintojas, publicistas ir keleto knygelių autorius (m. 2003 m.).
- Spalio 29 d. – Algirdas Gustaitis, rašytojas, JAV lietuvių visuomenininkas, žurnalistas, kartografas (m. 2002 m.).
- Lapkričio 8 d. – Julius Jurša, Lietuvos gydytojas fiziologas (m. 1974 m.).
- Gruodžio 1 d. – Mykolas Lasinskas, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Gruodžio 2 d. – Juozas Kojelis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas (m. 2010 m.).
- Gruodžio 5 d. – Justinas Kontrimas, Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
- Gruodžio 9 d. – Juzefa Katiliūtė, Lietuvos tapytoja.
- Gruodžio 22 d. – Jonas Čekys, Lietuvos žurnalistas, kultūros darbuotojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
- Antanas Kvedaravičius, ginkluoto pasipriešinimo komunistiniam režimui Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvis. Paskutinis lenkiškos Suvalkijos partizanas (m. 1954 m.).
Mirtys
redaguoti- Sausio 18 d. – Česlovas Sasnauskas, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (g. 1867 m.).
- Sausio 20 d. – Petras Kriaučiūnas, mokytojas, knygnešys (g. 1850 m.).
- Vasario 12 d. – Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas, laisvamanis (g. 1864 m.).
- Vasario 25 d. – Juozas Dryja-Visockis, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1848 m.).
- Kovo 7 d. – Vincas Svirskis, lietuvių dievdirbys, liaudies menininkas, vienas žymiausių XIX amžiaus kryžių skaptuotojų, kurio kryžių išlikę Lietuvos muziejuose, kelete miestelių ir kaimų (g. 1835 m.).
- Kovo 31 d. – Bronius Laucevičius-Vargšas, Lietuvos prozininkas, dramaturgas (g. 1884 m.).
- Birželio 16 d. – Jonas Ambrozaitis, knygnešys, Lietuvos revoliucinis ir kultūros veikėjas (g. 1856 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Juozapas Antanavičius, Lietuvos kunigas, prelatas, politinis veikėjas (g. 1853 m.).
- Lapkričio 14 d. – Stanislavas Rulkovskis, Lietuvos profsąjungų steigėjas, revoliucinis – politinis veikėjas (g. 1869 m.).
- Lapkričio 28 d. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1852 m.).
Nedatuota
- Jonas Koncevičius, Lietuvos tautosakininkas, bibliografas, istoriografas (g. 1835 m.).
- Juozas Burba, Lietuvos knygnešys (g. 1856 m.).
Pasaulyje
redaguotiGimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 7 d. – Paulius Keresas, Estijos šachmatų didmeistris (m. 1975 m.).
- Sausio 10 d. – Sune Karl Bergström, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2004 m.).
- Sausio 12 d. – Piteris Vilemas Bota, Pietų Afrikos prezidentas. Iš Nacionalinės partijos lyderio bei valstybės prezidento pareigų jis atsistatydino 1989 m. vasario mėn. po infarkto[4] (m. 2006 m.).
- Vasario 8 d. – Gunaras Anatolijus Janovskis, latvių rašytojas (m. 2000 m.).
- Vasario 25 d. – Artūras Frynbergas, latvių dainininkas (tenoras) (m. 1984 m.).
- Vasario 26 d. – Jackie Gleason, amerikiečių aktorius ir komikas[5] (m. 1987 m.).
- Kovo 11 d. – Haroldas Vilsonas, ekonomistas, vienas žymiausių XX amžiaus Didžiosios Britanijos politinių veikėjų (m. 1995 m.).
- Kovo 16 d. – Tsutomu Yamaguchi, Japonijos inžinierius, vienas iš nedaugelio išgyvenusių per Hirošimos ir Nagasakio bombordavimą. Po bombordavimo bandė įrodyti, jog istorija apie griūvantį dangų yra tiesa (m. 2010 m.).
- Kovo 26 d. – Christian Boehmer Anfinsen, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (m. 1995 m.).
- Balandžio 15 d. – Carolyn Widney „Carol“ Greider, dirba molekulinės biologijos srityje, Johns Hopkins universitete.[7][8] Ji bendradarbiavo atrandant fermentą telomerazę 1984 m. Ji pirmoji tyrinėjo telomerų, kurie užbaigia chromosomas struktūrą. 2009 m. Ji gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją kartu su Jack W. Szostak ir Elizabeth Blackburn už tai, kad atskleidė kaip telomerazė apsaugo telomerus nuo sutrumpėjimo.
- Balandžio 28 d. – Ferruccio Elio Arturo Lamborghini, Italijos verslininkas (m. 1993 m.).
- Gegužės 11 d. – Camilo Jose Cela, ispanų karališkosios akademijos narys, 1989 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 2002 m.).
- Birželio 4 d. – Robert Francis Furchgott, 1998 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2009 m.).
- Birželio 8 d. – Fransis Haris Komptonas Krikas, anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2004 m.).
- Birželio 15 d. – Herbert Alexander Simon, 1978 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[9] (m. 2001 m.).
- Liepos 3 d. – John Kundla, JAV krepšinio treneris.
- Rugpjūčio 25 d. – Frederick Chapman Robbins, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2003 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Jekaterina Zelenko, karo lakūnė, vyresnioji leitenantė, vienintelė moteris pasaulyje, atlikusi oro taraną. Tarybų Sąjungos Didvyrė (m. 1941 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Jumžagijnas Cedenbalas, vienas Mongolijos politinių lyderių 1952–1984 metais. Dirbo premjeru ir komunistų partijos generaliniu sekretoriumi (m. 1991 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Olga Lepešinskaja, rusų baleto artistė, pedagogė (m. 2008 m.).
- Spalio 19 d. – Žanas Batistas Gabrielis Dosė, prancūzų imunologas ir hematologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
- Spalio 26 d. – Fransua Miteranas, teisininkas ir politologas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1981–1995 m. Prancūzijos prezidentas (m. 1996 m.).
- Lapkričio 6 d. – Ray Conniff, garsus amerikiečių muzikas, žinomas dėl savo vokalinio ansamblio, orkestro, kurio atliekama lengvoji muzika net iš 28 albumų 1957–1968 m. pabuvojo Amerikos Top40 sąraše (m. 2002 m.).
- Lapkričio 14 d. – Nikolajus Afanasjevas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius.
- Gruodžio 6 d. – Kristjanas Eldjaurnas, Islandijos politikas, archeologas, meno istorikas (m. 1982 m.).
- Gruodžio 9 d. – Kirk Douglas, amerikiečių aktorius ir prodiuseris.[10]
- Gruodžio 15 d. – Maurice Hugh Frederick Wilkins, 1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2004 m.).
- Aleksandras Bibilašvilis, Tarybinės Armijos gvardijos kapitonas, bataliono vadas, žuvęs Žygaičiuose (Tauragės raj.) mūšyje su vermachtu. Tarybų Sąjungos Didvyris (m. 1944 m.).
- Berelis Cindelis, iš Lietuvos kilęs Tarybų Sąjungos Didvyris, 16-osios lietuviškosios divizijos karininkas (m. 1944 m.).
Mirtys
redaguoti- Sausio 17 d. – Jekabas Duburas, latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (g. 1866 m.).
- Vasario 18 d. – Aloiza Paškievič – Kairienė – Ciotka, baltarusių poetė ir įžymi revoliucinė bei baltarusių tautinio atgimimo veikėja (g. 1876 m.).
- Kovo 27 d. – Karlis Miulenbachas, latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinės latvių kalbos kūrėjas (g. 1853 m.).
- Balandžio 19 d. – Kolmaras fon der Golcas, Prūsijos karinis veikėjas, generolas feldmaršalas (g. 1843 m.).
- Gegužės 28 d. – Ivanas Franko, ukrainiečių rašytojas[11] (g. 1856 m.).
- Birželio 30 d. – Gaston Maspero, prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas (g. 1846 m.).
- Liepos 16 d. – Ilya Ilyich Mechnikov, 1908 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1845 m.).
- Liepos 23 d. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1852 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Jonas Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos farmakologas (g. 1830 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Augustas Leskynas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras (g. 1840 m.).
- Lapkričio 15 d. – Henrikas Senkevičius, lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją (g. 1846 m.).
- Lapkričio 22 d. – Jack London, amerikiečių rašytojas, parašęs per penkiasdešimt knygų (g. 1876 m.).
- Gruodžio 30 d. – Grigorijus Jefimovičius Rasputinas, rusų valstietis ir mistikas, kurio gebėjimai pagerinti Rusijos caro Nikolajaus II sūnaus Aleksejaus sveikatos būklę (jis sirgo hemofilija) suteikė galimybę daryti didelę įtaka caro šeimai (ypač imperatorei Aleksandrai) ir dvarui. G. Rasputinas faktiškai buvo caro šeimos favoritas (g. 1872 m.).
Nobelio premijos
redaguotiNuorodos
redaguoti- ↑ Molėtų krašto muziejus. Kraštiečiai. Kazys Umbrasas. Archyvuota kopija 2009-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 217 psl.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Piteris Vilemas Bota.
- ↑ Jackie Gleason. Informacija.
- ↑ 6,0 6,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ http://www.familytreelegends.com/records/39461 Archyvuota kopija 2011-04-27 iš Wayback Machine projekto. According to the State of California. California Birth Index, 1905–1995. Center for Health Statistics, California Department of Health Services, Sacramento, California.
- ↑ http://www.familytreelegends.com/records/39461 Archyvuota kopija 2011-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Kirk Douglas.
- ↑ Ivanas Franko Archyvuota kopija 2009-01-23 iš Wayback Machine projekto..