Kovo 16

• Knygnešio diena.

Henrika – Julijonas – Norvaldė – Norvilas – Norvilė – Vaidota – Vaidotas – Aistė

• 1962 – sovietų kariai užėmė Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, kurios patalpose 1965 m. įsteigta vitražo ir skulptūros galerija;
• 1989 – Lietuvos SSR Ministrų taryba įregistravo Sąjūdį kaip visuomeninę organizaciją;
• 1993 – prezidentas Algirdas Brazauskas išvyko pirmojo oficialaus vizito į užsienį – į Daniją ir Islandiją;
• 1999 – Tokijuje atidaryta Lietuvos ambasada;
• 2001 – Klaipėdoje atidarytas Latvijos garbės konsulatas.
• 2020 – Lietuvoje įvestas karantinas, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą.

• 1738 m. – Juozapas Kazimieras Kosakovskis, Livonijos vyskupas, Trakų sufraganas ir Vilniaus koadjutorius, bažnyčios Jonavoje fundatorius, poetas, dramaturgas, memuaristas, vertėjas, Baro ir Targovicos konfederacijų dalyvis (m. 1794 m.).
• 1823 m. – Kazimieras Lapčynskis, Lietuvos botanikas, etnografas (m. 1892 m.).
• 1846 m. – Jurgis Bielinis, Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis (m. 1918 m.).
• 1876 m. – Pranas Matulaitis, knygnešys, gydytojas, politinis veikėjas. Andriaus, Petro ir Stasio Matulaičių brolis (m. 1951 m.).
• 1891 m.:
  • Juozas Žilevičius, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas (m. 1985 m.).
  • Kazys Skaisgirys, vargonininkas, chorvedys (m. 1944 m.).
• 1906 m. – Martynas Gudelis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, vertėjas (m. 1993 m.).
• 1929 m. – Jonas Krivickas, mokytojas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis (m. 2007 m.).
• 1932 m. – Juozas Adomonis, Lietuvos dailininkas keramikas (m. 2022 m.).
• 1933 m. – Marijonas Giedrys, Lietuvos kino režisierius, scenaristas.
• 1936 m. – Romas Kilikauskas, Lietuvos politikas, JAV karininkas, JAV karo aviacijos pulkininkas.
• 1941 m.:
  • Irena Čižauskienė, ekonomistė, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinė veikėja.
  • Juozas Juvencijus Mačys, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
  • Stasys Karla, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Raimundas Katilius, Lietuvos smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių smuiko muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas (m. 2000 m.).
• 1949 m. – Rūta Kanopkaitė, Lietuvos žurnalistė (m. 2024 m.).
• 1951 m. – Vladas Linkevičius, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Rimantas Astrauskas, Lietuvos politinis veikėjas, Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Romas Rutkauskas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Algirdas Gargasas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Mindaugas Mikaila, vadybininkas, politinis veikėjas, buvęs LR socialinės apsaugos ir darbo ministras, VSDFV vadovas.
• 1961 m. – Vytautas Sakalauskas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Darius Kaminskas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Raimundas Kaminskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m.:
  • Andrejus Pavlovičius, diskžokėjas, muzikos prodiuseris, renginių organizatorius, choreografas ir radijo laidų vedėjas.
  • Benediktas Vanagas, autosporto lenktynininkas iš Lietuvos.

• 1909 m. – Fridrichas Bajoraitis, poetas, publicistas (g. 1883 m.).
• 1948 m. – Jadvyga Juškytė, Juškevičiūtė, Lietuvos pedagogė, tautosakininkė, tautinio atgimimo veikėja (g. 1869 m.).
• 1949 m. – Vladas Jakovickas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, inžinerijos daktaras (g. 1898 m.).
• 1973 m. – Mykolas Junčas-Kučinskas, LTSR partinis ir valstybės veikėjas (g. 1893 m.).
• 1987 m. – Vitas Luckus, Lietuvos fotografas (g. 1943 m.).
• 1996 m. – Kazys Ulvydas, lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970) (g. 1910 m.).
• 2002 m. – Jonas Mackonis, Mackevičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
• 2009 m. – Ričardas Baubinas, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras (g. 1960 m.).
• 2021 m. – Zita Zamžickienė, lietuvių visuomenininkė (g. 1957 m.).
• 2023 m. – Vincentas Korkutis, Lietuvos geologas (g. 1931 m.).^[1]
• 2024 m. – Sofija Kanopkaitė, Lietuvos biochemikė (g. 1926 m.).^[2]

• 1827 – Niujorke pasirodė pirmasis laikraščio juodiesiems „Freedom’s Journal“ numeris;
• 1851 – Ispanija su Šventuoju sostu susitarė, kad katalikybė taptų vienintele įteisinta religija Ispanijoje;
• 1872 – sužaistas pirmasis Anglijos futbolo asociacijos (F.A.) taurės finalas;
• 1926 – profesorius Robertas Godardas (Robert Goddard) Masačūsetso valstijoje (JAV) pirmą kartą sėkmingai paleido skystu kuru varomą raketą;
• 1927 – Rusijoje paskelbtas įsakas dėl kolektyvinių ūkių kūrimo;
• 1935 – Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) atsisakė laikytis Versalio sutarties dėl nusiginklavimo ir įvedė visuotinę karo tarnybą.

• 1471 m. – Fransiskas Pisaras, ispanų konkistadoras. Panamos ir Peru užkariavimų dalyvis (m. 1541 m.).
• 1751 m. – Džeimsas Medisonas, buvo amerikiečių politikas, politikas filosofas, 1809–1817 metais ėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas. Džeimsas Medisonas yra laikomas vienu iš JAV Tėvų–įkūrėjų (m. 1836 m.).
• 1789 m. – Georg Simon Ohm, vokiečių fizikas, Berlyno Mokslo Akademijos narys (m. 1854 m.).
• 1839 m. – René François Armand Prudhomme, prancūzų poetas ir eseistas, pirmosios Nobelio literatūros premijos laureatas 1901 m (m. 1907 m.).
• 1865 m. – Aspazija, Latvijos poetė, dramaturgė, visuomenės veikėja (m. 1943 m.).
• 1884 m. – Aleksandras Beliajevas, rusų rašytojas, rusiškosios fantastikos pradininkas (m. 1942 m.).
• 1885 m. – Jekabas Janševskis, latvių rašytojas, žurnalistas. Vienas žymiausių latvių prozininkų (m. 1931 m.).
• 1895 m. – Ernestas Labriusas, prancūzų istorikas, socialinės ir ekonominės istorijos specialistas. Nors jis priskiriamas antrajai Analų mokyklos kartai, tačiau labai stiprią įtaką jam darė ir marksistinė istorijos mokykla (m. 1988 m.).
• 1904 m. – Jevgenijus Krupnovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras. Šiaurės Kaukazo tautų archeologijos, etnogenezės, senovės ir viduramžių istorijos tyrėjas (m. 1970 m.).
• 1911 m. – Josef Mengele, vokiečių SS pareigūnas ir gydytojas Aušvico koncentracijos stovykloje. Mengele buvo žinomas kaip „Mirties angelas“. Po karo tapo vienu ieškomiausių nacių karo nusikaltėlių (m. 1979 m.).
• 1916 m. – Tsutomu Yamaguchi, Japonijos inžinierius, vienas iš nedaugelio išgyvenusių per Hirošimos ir Nagasakio bombordavimą. Po bombordavimo bandė įrodyti, jog istorija apie griūvantį dangų yra tiesa (m. 2010 m.).
• 1926 m. – Charles Ellsworth Goodell, JAV politikas^[3] (m. 1987 m.).
• 1953 m. – Richard Matthew Stallman, laisvosios programinės įrangos judėjimo pradininkas, GNU bei Laisvosios programinės įrangos fondo įkūrėjas. Taip pat jis yra pripažintas kompiuterių ekspertas, taip pat vad. „hakeris“, GNU C kompiliatoriaus, GNU Debugger ir GNU Emacs autorius; GNU bendrosios licencijos kūrėjas, kovotojas prieš programinės įrangos patentus, autorinių teisių išplėtimą.
• 1956 m. – Evelin Vidmer-Šlumpf, šveicarų teisininkė, politikė, buvusi Šveicarijos konfederacijos prezidentė.
• 1959 m. – Jensas Stoltenbergas, Norvegijos politinis veikėjas, nuo 2005 m. Norvegijos ministras pirmininkas.
• 1967 m. – Aleksandras Kerčas, rusų kilmės latvių ledo ritulininkas, puolėjas.
• 1975 m. – Sienna Guillory, anglų aktorė.
• 1979 m.:
  • Adriana Fonseca Castellanos, Meksikos aktorė. Vaidina TV novelėse.
  • Edison Méndez, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir LDU Quito klubo saugas.
• 1980 m.:
  • Martas Kristianas Kalninš, roko grupės Autobuss Debesīs solistas ir lyderis.
  • Todd Benjamin Heap, amerikiečių futbolininkas^[4].
• 1987 m. – Tiiu Kuik, estų modelis^[5].
• 1989 m.:
  • Blake Griffin, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA, Los Andželo „Clippers“ klube. 2009 metų NBA naujokų biržoje pašauktas pirmu numeriu.
  • Teodoras Valkotas, Anglijos ir Arsenal klubo puolėjas. Į Arsenal perėjo iš Southampton 2006 m. sausio 20 d.

• 1940 – Bernardas Bertolučis (Bernardo Bertolucci), italų kino režisierius.

• 455 m. – Valentinianas III, Vakarų Romos imperijos imperatorius 425–455 m., Konstancijaus ir Galos Placidijos sūnus (g. 419 m.).
• 1919 m. – Jakovas Sverdlovas, tarybinis partinis ir valstybės vėikėjas. Vienas rusų revoliucijų ir bolševikų teroro organizatorių. Formalus šalies (Tarybų Rusijos) vadovas 1918–1919 metais (g. 1885 m.).
• 1935 m. – John James Richard Macleod, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1876 m.).
• 1937 m. – Džozefas Ostinas Čemberlenas, britų valstybės veikėjas, politikas. Birmingemo mero Dž. Čemberleno sūnus. Nuo 1892 m. Bendruomenių rūmų narys (Konservatorių partija). Priklausė Konservatorių partijos protekcionistų sparnui. 1903–1906 ir 1919–1921 m. finansų, 1915–1917 m. Indijos, 1924–1929 m. užsienio reikalų ministras. Vienas Lokarno pakto (1929 m.) autorių. Vienas diplomatiniu santykių su TSRS nutraukimo (1927 m.) iniciatorių. Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1863 m.).
• 1940 m. – Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf, viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1909 m. gruodžio 10 d. jai suteikta Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narė (g. 1858 m.).
• 1998 m. – Derek Harold Richard Barton, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1918 m.).

• 37 – Klaudijus Neronas Tiberijus (Claudius Nero Tiberijus), Romos imperatorius;
• 2000 – Tomas Ferebi (Thomas Ferebee), amerikiečių karys, per Antrąjį pasaulinį karą numetęs atominę bombą ant Hirosimos miesto (Japonija).