Balandžio 19

• Sekretorės diena.

Aistė – Eirimas – Laisvūnas – Laisvūnė – Leonas – Leontina – Nogailė – Putrimas – Simonas

• 1389 – popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuvos krikštas yra teisėtas ir tikras;
• 1740 – Vilniuje pradėtas leisti laikraštis „Kurjer Litewski“;
• 1812 – Vilniaus universiteto botanikos sodą aplankė Rusijos caras Aleksandras I;
• 1918 – Lietuvos Tarybos nutarimu nustatytos Lietuvos tautinės vėliavos spalvos;
• 1962 – Lietuvos VRE statybos gyvenvietė pavadinta Elektrėnais;
• 1991 – Tarybų Sąjungos desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą;
• 1992 – Lietuvos aklųjų sporto federacija ir jos aklųjų šachmatininkų sekcija buvo priimta į tarptautinę Brailio šachmatų asociaciją (IBCA);
• 1999 – prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui.

• 1602 m. – Jonas Abramavičius, raštijos mecenatas.
• 1745 m. – Johanas Gotlybas Kroicfeldas, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, liaudies dainų rinkėjas ir skelbėjas, profesorius (m. 1784 m.).
• 1883 m. – Juozas Purickis, diplomatas, žurnalistas, publicistas, visuomenės veikėjas (m. 1934 m.).
• 1887 m. – Adolfas Sruoga, vienas pirmųjų Lietuvos pašto vadovų (m. 1941 m.).
• 1897 m. – Unė Babickaitė-Graičiūnienė, lietuvių aktorė, režisierė (m. 1961 m.).
• 1903 m. – Jurgis Kovas, Lietuvos karininkas, karo lakūnas (m. 1941 m.).
• 1908 m. – Steponas Stulginskis, inžinierius architektas (m. 1995 m.).
• 1917 m. – Antanas Slučka-Šarūnas, rezistentas, pirmasis Algimanto apygardos vadas (m. 1949 m.).
• 1918 m. – Vladimiras Pašuta, lietuvių istorikas (m. 1983 m.).
• 1924 m. – Vaclovas Šilkaitis, muzikos mokytojas, chorvedys, vargonininkas.
• 1930 m.:
  • Robertas Stasys Boris, verslininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos rašytojas prozininkas.
• 1933 m. – Marija Bankauskaitė, Lietuvos dailininkė keramikė (m. 1992 m.).
• 1934 m. – Algimantas Totilas, smuikininkas, kalbininkas, chorvedys.
• 1939 m. – Algimantas Čepulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Lionginas Garla, Lietuvos skulptorius, meno veikėjas (m. 1983 m.).
• 1950 m. – Alvydas Petkevičius, tapytojas, Alytaus kultūros premijos laureatas (m. 2021 m.).
• 1951 m. – Vytas Bancevičius, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Anatolijus Baranovas, teisininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas, Lietuvos TSR, Lietuvos komunistų partijos veikėjas.
• 1954 m. – Antanas Šliautaris, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Vytautas Šapranauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas ^[1] (m. 2013 m.).
• 1961 m. – Pranas Alsys, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Mindaugas Briedis, istorikas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Gintaras Kavaliauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Marijonas Mikutavičius, dainininkas, „Lietuvos Ryto“ žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas.
• 1972 m. – Neringa Akstinienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.

• 1519 m. – Vaitiekus Albertas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas (g. 1478 m.).
• 1860 m. – Karolis Podčašinskis, architektas, vėlyvojo klasicizmo atstovas, romantizmo architektūros pradininkas Lietuvoje (g. 1790 m.).
• 1899 m. – Stanislovas Kerbedis, Lietuvos tiltų inžinierius (g. 1810 m.).
• 1919 m. – Placidas Šarkauskas, kunigas, knygnešys (g. 1871 m.).
• 1945 m. – Antanas Šapalas, Lietuvos ateitininkų organizacijos veikėjas. (g. 1914 m.).
• 1966 m. – Jokūbas Mikelėnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, ^[2]vienas žymiausių Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios veikėjų, ilgametis Bažnyčios Sinodo kolegijos vadovas Nepriklausomoje Lietuvoje ir išeivijoje (g. 1885 m.).
• 1969 m. – Stanislovas Blinstrubas, Lietuvos mokslininkas geologas, magnetinės ir gravimetrinės naudingųjų iškasenų paieškos pradininkas (g. 1901 m.).
• 1970 m. – Ignas Albavičius, JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1890 m.).
• 1981 m. – Valys Drazdauskas, Lietuvos literatūros kritikas, vertėjas (g. 1906 m.).
• 1990 m. – Nijolė Meškauskaitė, Lietuvos grafikė (g. 1943 m.).
• 1997 m. – Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Lietuvos sporto žurnalistė, lengvaatletė, viena sporto pradininkių Lietuvoje (g. 1900 m.).
• 2008 m. – Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė, Lietuvos kanklininkė, pedagogė, kanklių orkestrų vadovė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1905 m.).
• 2009 m.:
  • Evaldas Mikaliūnas, Lietuvos lėlių teatro aktorius, vaikystėje kino aktorius (g. 1960 m.).
  • Vaclovas Peleckis, statybos inžinierius, Lietuvos nusipelnęs bokso treneris, tarptautinės klasės teisėjas, vadinamas Lietuvos bokso tėvu, 1999 m. pripažintas geriausiu XX a. Lietuvos bokso treneriu, Lietuvos bokso čempionas, pasak agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygos – vyriausias amžiumi Lietuvos rašytojas (g. 1910 m.).
• 2017 m. – Vida Krištolaitytė, Krištolaitis, Lietuvos tapytoja, grafikė (g. 1939 m.).
• 2021 m.:
  • Simonas Šimkūnas, Lietuvos inžinierius energetikas, sportininkas (g. 1930 m.).
  • Kęstutis Vitkus, Lietuvos gydytojas chirurgas (g. 1952 m.).^[3]
• 2022 m. – Petras Mikelionis, mokslinis agronomas, Lietuvos partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1939 m.).^[4]
• 2023 m. – Šarūnas Šlektavičius, Lietuvos architektas, dizaineris (g. 1977 m.).^[5]

• 1839 – pasirašyta Londono sutartis, kuria pripažinta Belgijos karalystė;
• 1943 – Varšuvos gete prasidėjo nesėkmingas žydų sukilimas prieš nacius;
• 1971 – Siera Leonė tapo respublika Britų tautų sandraugos sudėtyje;
• 2005 – vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris išrinktas naujuoju popiežiumi ir pasirinko Benedikto XVI vardą.

• 1793 m. – Ferdinandas I, nuo 1830 m. Vengrijos karalius, 1835–1848 m. Austrijos imperatorius ir Vokietijos sąjungos prezidentas, nuo 1836 m. Čekijos karalius (m. 1875 m.).
• 1906 m. – Knutas Olofas Falkas, švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas (m. 1990 m.).
• 1912 m. – Glenn Theodore Seaborg, 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (m. 1999 m.).
• 1926 m. – Benjamin „Kairiarankis“ Ruggiero, Niujorko mafijos Bonanno šeimos narys (m. 1995 m.).
• 1932 m. – Fernandas Boteras, Kolumbijos tapytojas ir skulptorius, geriausiai žinomas išdidintų ir putlių figūrų dalių vaizdavimu (m. 2023 m.).
• 1933 m. – Jayne Mansfield, XX a. šeštojo – septintojo dešimtmečių JAV sekso simbolis ir aktorė (m. 1967 m.).
• 1944 m. – James Joseph Heckman, 2000 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[7].
• 1949 m. – Yuzan Fujita, Japonijos politikas, nuo 1993 m. einantis Hirosimos prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1957 m. – Ieva Iltnerė, latvių tapytoja, grafikė.
• 1970 m. – Dame Kelly Holmes, vidutinių nuotolių bėgikė iš Jungtinės Karalystės, olimpinė čempionė.
• 1972 m. – Rivaldo Vítor Borba Ferreira, brazilų futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia Uzbekijos futbolo čempionate, Bunyodkor klube. Žaidžia atakuojančio saugo pozicijoje.
• 1978 m. – Gabrielis Haincas, vokiečių kilmės Argentinos futbolininkas.
• 1979 m. – Paola Núñez, Meksikos aktorė.
• 1981 m. – Katalina Sandino Moreno, kolumbiečių aktorė, Oskaro premijos nominantė.
• 1987 m.:
  • Džo Hartas, Anglijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Manchester City klube. Yra kandidatas į Anglijos rinktinę, buvęs jaunimo rinktinės (iki 21 metų) narys.
  • Marija Šarapova, Rusijos tenisininkė laimėjusi 3 Didžiojo kirčio turnyrus, buvusi pirma pasaulio raketė.

• 1054 m. – Leonas IX, Popiežius nuo 1049 m. vasario 12 d. iki mirties. Romos Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju, vienas reikšmingiausių vokiečių kilmės popiežių viduramžiuose (g. 1002 m.).
• 1560 m. – Pilypas Melanchtonas, reformacijos teologas, protestantiškosios sistematinės teologijos pradininkas (g. 1497 m.).
• 1689 m. – Kristina Vaza, 1632–1654 m. valdanti Švedijos karalienė (g. 1626 m.).
• 1824 m. – Džordžas Noelis Gordonas Baironas, XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš ryškiausių „pasaulio sielvarto“ poezijos atstovų (g. 1788 m.).
• 1881 m. – Grafas Bykonsfildas Bendžaminas Dizraelis, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, rašytojas, nuo 1867 m. erlas (g. 1804 m.).
• 1882 m. – Čarlzas Robertas Darvinas, anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją (darvinizmas) (g. 1809 m.).
• 1906 m. – Pjeras Kiuri, prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1859 m.).
• 1914 m. – Čarlzas Pirsas, amerikiečių logikas, filosofas, mokslinininkas ir matematikas (g. 1839 m.).
• 1916 m. – Kolmaras fon der Golcas, Prūsijos karinis veikėjas, generolas feldmaršalas (g. 1843 m.).
• 1943 m. – Aleksis Mierlaukas, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1866 m.).
• 1967 m. – Konradas Adenaueris, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, Kelno meras (g. 1876 m.).
• 1970 m. – Aimo Lahti, savamokslis suomių šaulių ginklų konstruktorius, sukonstravęs virš 50 ginklų modelių, iš kurių ginkluotėje buvo pistoletas – kulkosvaidis Suomi KP-31, lengvasis kulkosvaidis Lahti-Saloranta M/26, pistoletas Lahti L-35 ir prieštankinis šautuvas Lahti L-39 (g. 1896 m.).
• 1973 m. – Hansas Kelzenas, teisininkas, vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, teisės teoretikas, teisės filosofas (g. 1881 m.).
• 1993 m. – David Koresh, sektos Dovydo šaka lyderis^[8] (g. 1959 m.).
• 2004 m. – John Maynard Smith, britų biologas, dirbęs genetikos ir evoliucijos teorijos srityse. Mokslininko žymiausi pasiekimai yra žaidimų teorijos pritaikymas evoliucijai, darbai lyčių evoliucijos srityje (g. 1920 m.).
• 2021 m. – Volteris Mondeilas, Jungtinių Amerikos Valstijų politikas, 1977–1981 metais, vadovaujant Džimiui Karteriui, ėjęs 42-ojo JAV viceprezidento pareigas (g. 1928 m.).
• 2024 m. – Danielis Denetas, JAV filosofas (g. 1942 m.).^[9]

• 1588 m. – Paolas Veronezė (Paolo Veronese), italų tapytojas (g. 1528 m.).