Revoliucija

Revoliucija yra politinių konfliktų tarp piliečių ir valdžios institucijų rūšis, kai piliečiai protestuoja ne prieš kurį nors vyriausybės sprendimą ar įstatymą, o apskritai prieš vyriausybę ir jos politiką. Pagrindinė revoliucijos ir pilietinio karo skirtumas yra tas, kad šiuo atveju konfliktuojančių pusių jėgos yra nelygios. Nepasitenkinimas vyriausybe dėl kokių nors priežasčių yra apėmęs didžiąją dalį visuomenės. Vyriausybė negali remtis net jėga, nes revoliucijų metu pagrindinės represinės struktūros, tokios kaip armija ar policija, paprastai irgi pereina į piliečių pusę arba nesikiša į konfliktą. Todėl revoliucijų metu paprastai senoji vyriausybė yra pašalinama ir pakeičiama nauja, turinčia piliečių pasitikėjimą.

Revoliucija nuo valstybinio perversmo skiriasi tuo, kad perversmo metu pakeičiami šalies vadovai, o revoliucijos metu – valstybės santvarka.

Svarbiausias revoliucijos požymis yra esmingas vyriausybės politikos turinio pasikeitimas. Klasikinis revoliucijos pavyzdys – Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799), nuvertusi seną absoliutaus monarcho vyriausybę, kurios politika buvo nebepriimtina didžiajai Prancūzijos gyventojų daugumai.

Revoliucija gali kilti netikėtai, tačiau sąlygos revoliucijos atsiradimui vystosi per ilgą laiką. Ilgas procesas, kuris veda į revoliuciją, susideda iš daugelio pokyčių ir konfliktų, bet svarbiausi yra klasių konfliktai ir valstybės vieta tuose konfliktuose.

Alexis de Tocqueville savo darbe „Senoji santvarka ir revoliucija“ teigė, kad revoliuciniai sprogimai vyksta nebūtinai dėl situacijos visuomenėje pablogėjimo. Nelaimės, kurios laikomos neišvengiamomis yra kantriai iškenčiamos, tačiau pasidaro nepakenčiamos, jei suvokiama, kad tai galima pakeisti.^[1]

Vikicitatos

 

Puslapis Vikicitatose –

Revoliucija