Liepos 20
data
Birž – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 20 yra 201-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 202-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 164 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguotiTarptautinė šachmatų diena
Vardadieniai
redaguotiAurelijus – Česlovas – Elijas – Alvydas – Vismantė – Jeronimas – Alvyda
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1919 – įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės ordinas „Už tėvynę“ (nuo 1920 m. vasario 3 d. – Vyties kryžius), iki 1928 m. – vienintelis Lietuvos valstybinis apdovanojimas;
- 1959 – Kauno HE statytojai užtvenkė Nemuną;
- 1988 – Sąjūdis pradėjo dviračių žygį per Lietuvą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1867 m. – Česlovas Chmielevskis, Lietuvos geologas, paleontologas, hidrografas (m. 1921 m.).
- 1870 m. – Vincas Mišeika, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1938 m.).
- 1875 m. – Juozas Neimontas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius (m. 1963 m.).
- 1883 m. – Petras Ruseckas, Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (m. 1945 m.).
- 1891 m. – Marijonas Daujotas, Lietuvos miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- 1905 m.:
- Balys Pakštas, smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas (m. 1990 m.).
- Stasys Ušinskas, Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas (m. 1974 m.).
- 1911 m. – Jonas Mikulionis, Lietuvos agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1917 m. – Jonas Alekna, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dailininkas (m. 1964 m.).
- 1919 m. – Jonas Mačiulis, Lietuvos rašytojas (m. 1992 m.).
- 1923 m. – Česlovas Kavaliauskas, Lietuvos kunigas, teologas, poetas, Naujojo Testamento vertėjas (m. 1997 m.).
- 1927 m.:
- Vaclovas Volkus, pedagogas, poetas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Česlovas Gerliakas, Lietuvos statybos inžinierius konstruktorius.
- 1930 m. – Jonas Kantminas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1934 m. – Dionyzas Varkalis, tautodailininkas, restauratorius, muziejininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
- 1938 m.:
- Petras Korkutis, Lietuvos meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
- Algirdas Strumskis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2021 m.).
- 1941 m. – Bronius Pauža, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldos politikas, LR Seimo narys.
- 1942 m. – Zenona Zakienė-Makarskaitė, chorvedė ir pedagogė.
- 1945 m.:
- Albertas Kruminas, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Laimutė Taleikienė, Lietuvos ir Utenos rajono profsąjungų ir politinė veikėja.
- 1946 m. – Davidas Geringas, Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas.
- 1947 m. – Leonardas Rumševičius, gydytojas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m. – Olga Žalkauskienė-Kutašenkova, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1950 m. – Česlovas Pečkys, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- 1951 m. – Gražina Baikštytė, lietuvių teatro kino ir televizijos aktorė, žurnalistė.
- 1952 m. – Vytautas Juščius, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- 1956 m. – Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1958 m.:
- Algimantas Česas, ekologas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
- Sigitas Kuncevičius, Lietuvos architektas.
- 1961 m. – Jonas Mažeika, Lietuvos hidrogeologas, inžinierius geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1965 m. – Vytautas Bambalas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Giedrius Puodžiūnas, lietuvių diplomatas.
- 1972 m.:
- Alvydas Pazrazdis, Lietuvos krepšinio treneris.
- Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas.
- 1975 m. – Tomas S. Butkus, poetas, eseistas, architektas, leidėjas.
Mirtys
redaguoti- 1636 m. – Albertas Vladislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1589 m.).
- 1924 m. – Petras Gudelis, knygnešys valstietis (g. 1864 m.).
- 1957 m. – Balys Sližys, tarpukario Lietuvos politikas, savanoris (g. 1885 m.).
- 1981 m. – Juozas Paukštelis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas (g. 1899 m.).
- 1982 m. – Teodora Miknevičienė-Slyvauskaitė, Lietuvos dailininkė keramikė (g. 1909 m.).
- 1990 m. – Jonas Zinkus, literatūros tyrinėtojas[1] (g. 1917 m.).
- 1995 m. – Juozas Bulavas, teisininkas, akademikas, Lietuvos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
- 2000 m. – Rimantas Baltušis, vienas pirmųjų po 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų, pulkininkas leitenantas (g. 1960 m.).
- 2001 m. – Eugenijus Palskys, lietuvių teisininkas kriminalistas, teisėtyrininkas penalistas (g. 1940 m.).
- 2003 m. – Vincas Maciūnas, Lietuvos literatūrologas, filologijos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- 2004 m. – Valdemaras Martinkėnas, Lietuvos futbolininkas, vienas žymiausių šalies vartininkų (g. 1965 m.).
- 2007 m. – Irena Kostkevičiūtė, Lietuvos literatūros ir meno tyrinėtoja. humanitarinių mokslų daktarė (g. 1927 m.).
- 2024 m.:
- Kazys Bagdonavičius, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas (g. 1941 m.).[2]
- Ingrida Korsakaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, dailės istorikė, visuomenės veikėja (g. 1938 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1965 – giluminis nusileidimo aparatas „Alvinas“ (JAV) su V.H.V.O.Reini-jaunesniuoju nusileido į Okeano liežuvio kanjoną.
- 1969 – JAV astronautas Neilas Armstrongas pirmasis pasaulyje išsilaipino Mėnulyje.
Gimimo dienos
redaguoti- 1304 m. – Frančeskas Petrarka, italų poetas, mąstytojas, mokslininkas. Humanistinės renesanso kultūros pradininkas (m. 1374 m.).
- 1409 m. – Ilja I, Moldavijos vaivada (princas). Juo buvo du kartus: 1432 m. sausio mėn. – 1433 m. spalio mėn. ir su savo broliu Stefanu II 1435 m. rugpjūčio mėn. – 1443 m. gegužės mėn.[4] (m. 1448 m.).
- 1822 m. – Gregoras Johanas Mendelis, Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas. Žinomas bitininkas (m. 1884 m.).
- 1847 m. – Jekabas Lautenbachas, latvių etnologas, rašytojas, literatūros kritikas, kalbininkas (m. 1928 m.).
- 1864 m. – Erikas Akselis Karlfeltas, švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1931 m.).
- 1897 m. – Tadeus Reichstein, 1950 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 1996 m.).
- 1919 m. – Sir Edmund Percival Hillary, Naujosios Zelandijos alpinistas. 1953 m. gegužės 29 d. kartu su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę Himalajuose – Everestą (8 848 m) (m. 2008 m.).
- 1925 m. – Žakas Deloras, ekonomistas, bankininkystės specialistas, Prancūzijos ir Europos politinis veikėjas (m. 2023 m.).
- 1926 m. – Rudolfas Helmratas, latvių dailininkas tekstilininkas, keramikas (m. 1992 m.).
- 1930 m. – Charles Jerome „Chuck“ Daly, JAV krepšinio treneris, dukart NBA čempionas su Detroit Pistons, Barselonos olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas, šį titulą gavo kaip legendinės Svajonių komandos vyr. treneris (m. 2009 m.).
- 1934 m. – Uvė Jonsonas, vokiečių rašytojas, redaktorius, scholastas (m. 1984 m.).
- 1938 m. – Diana Rigg, Didžiosios Britanijos kino ir teatro aktorė. Apdovanota CBE (Commander) ordinu (1988 m.) ir DBE (Dame Commander of the Order of the British Empire) (1994 m.) riterio titulu, Stiringo (1988 m.) ir Lydso (1992 m.) universitetų garbės daktarė, septintojo dešimtmečio sekso simbolis ir feminizmo ikona (m. 2020 m.).
- 1941 m. – Vladimiras Liachovas, TSRS kosmonautas.
- 1943 m. – Seth Shostak, amerikiečių astronomas, baigęs Princtono universitetą. Seth Shostak yra seniausias astronomas dirbantis SETI institute, Mountain View Kalifornijoje. Prieš prisijungimą prie SETI projekto dirbo švietimo srityje, taip pat su teleskopais Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Olandijoje. Seth Shostak yra SETI instituto vedamos radijo laidos Ar mes esame vieni? vedėjas, taip pat dirba Phoenix Projekte.
- 1947 m. – Carlos Santana, meksikiečių gitaristas[6].
- 1952 m. – Dave Evans, buvęs AC/DC vokalistas.
- 1962 m. – Giovanna Amati, buvusi profesionali Autosporto lenktynininkė iš Italijos. Ji labiausiai žinoma dėl to, kad yra paskutinė moteris, lenktyniavusi Formulėje 1.
- 1971 m. – Josh Lucas, JAV aktorius.
- 1973 m.:
- Claudio Reyna, New York „Red Bulls“ futbolo klubo ir JAV vyrų futbolo rinktinės saugas.
- Omaras Hašimas Epsas, amerikiečių aktorius ir dainininkas.
- 1975 m.:
- Walter Ray Allen, amerikietis krepšininkas, žinomas kaip Ray Allen. Allen rungtyniauja NBA komandoje Bostono „Celtics“.
- Rodolfas Aruabarena, Argentinos futbolininkas. Gynėjas, atstovaujantis Club Atlético Tigre klubą. Buvęs Argentinos futbolo rinktinės žaidėjas.
- 1977 m. – Alessandro dos Santos, brazilų futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Nagoya Grampus klubo gynėjas.
- 1978 m. – Pavel Daciukas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje NHL Detroito „Red Wings“ komandoje.
- 1980 m.:
- Gisele Caroline Bündchen, brazilų fotomodelis, Forbes duomenimis – geriausiai apmokamas modelis visame pasaulyje[7].
- Mike Kennerty, amerikiečių gitaristas (The All-American Rejects)[8].
Mirtys
redaguoti- 1454 m. – Jonas II, Astūrijos princas, nuo 1405 m. kovo 6 d. iki 1406 m. gruodžio 25 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1406 m. gruodžio 25 d. iki mirties (g. 1405 m.).
- 1524 m. – Klaudija Prancūzė, 1515–1524 m. Prancūzijos karalienė (g. 1499 m.).
- 1726 m. – Johanas Dyncenhoferis, vokiečių baroko architektas (g. 1664 m.).
- 1903 m. – Popiežius Leonas XIII, 256 – as Romos popiežius (g. 1810 m.).
- 1923 m. – Pancho Villa, meksikiečių revoliucionierius[9] (g. 1878 m.).
- 1926 m. – Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas (g. 1877 m.).
- 1927 m. – Ferdinandas I, 1914–1927 m. Rumunijos karalius (g. 1865 m.).
- 1937 m. – Džuljelmas Markonis, italų fizikas, labiausiai žinomas kaip radijo išradėjas. 1909 m. gavo Nobelio fizikos premiją (g. 1874 m.).
- 1973 m. – Bruce Lee, San Franciske, JAV, gimęs kovos menų ekspertas ir aktorius, viena charizmatiškiausių XX a. kovos menų figūrų. Bruce Lee ne tik išpopuliarino kovos menus kino ekrane, bet ir sukūrė savo stilių Jeet Kune Do.[10] Vaikystę bei paauglystę praleido Honkonge (g. 1940 m.).
- 2024 m. – Moacir Rodrigues Santos, buvęs Brazilijos futbolininkas (g. 1970 m.).[11]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Jonas Zinkus Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ KAZYS BAGDONAVIČIUS 1941 11 10 – 2024 07 20. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2024-07-20. Nuroda tikrinta 2024-07-20.
- ↑ Mirė Jurgos Ivanauskaitės mama, žymi dailės istorikė Ingrida Korsakaitė. lrytas.lt. 2024-07-21. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- ↑ Ştefănescu, Istoria medie a României, Bukareštas, Vol. I, 1991, p.104-105;
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Carlos Santana.
- ↑ www.sueddeutsche.de Archyvuota kopija 2008-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mike Kennerty.
- ↑ Pancho Villa.
- ↑ Stein, Joel (1999). „TIME 100: Bruce Lee“. Time Magazine. Suarchyvuotas originalas 2009-12-02. Nuoroda tikrinta 2007-09-14.
- ↑ „Moacir, ex-volante do Atlético-MG, morre aos 54 anos“. GE (portugalų). 2024-07-20. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.