Liepos 13

• Kiribatis – Nepriklausomybės diena (antroji diena, ne poilsio).

Arvilas – Arvilė – Eugenijus – Henrikas – Šarūnas

• 1260 – prie Durbės ežero (netoli Liepojos) įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičiai, kuršiai ir estai sutriuškino Livonijos ordino pajėgas;
• 1769 – Lenkaičių kaime prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas;
• 1824 – Mykolas Juozapas Tiškevičius už 177 171 sidabro rublį ir 88 kapeikas iš generolo Ksavero Niesiolovskio nupirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais.
• 1922 – Ambasadorių konferencija Paryžiuje pripažino Lietuvą de jure;
• 1923 – sudužo Karo aviacijos mokomosios eskadrilės vado kapitono A.Gustaičio pilotuojamas bombonešis Friedrichshafen G. III. Pilotas ir 7 keleiviai tik nežymiai susižalojo.[2]
• 1930 – Klaipėdoje įvyko sporto šventė Vytauto Didžiojo garbei;
• 1944 – Raudonoji armija užėmė Vilnių;

• 1852 m. – Adomas Ladukas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1930 m.).
• 1890 m. – Antanas Valaitis, pedagogas, visuomenės veikėjas, rašytojas, vertėjas^[1] (m. 1946 m.).
• 1893 m. – Kazys Kiela, prozininkas, vertėjas (m. 1963 m.).
• 1913 m. – Abraomas Suckeveris, yra Lietuvoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs žydų tautybės rašytojas, dar iki Katastrofos aktyviai dalyvavęs Vilniaus kultūriniame gyvenime, su kolegomis įsteigęs „Jung Vilne" kultūrinę grupę, aktyviai dalyvavęs kultūriniame Vilniaus žydų gyvenime. Abraomas Suckeveris vienas iš didžiųjų litvakų, kurio gyvenimas atspindi skaudžią XX amžiaus Vilniaus žydų istoriją (m. 2010 m.).
• 1919 m. – Boleslovas Martinėnas, Lietuvos tekstilininkas, technikos mokslų daktaras.
• 1920 m.:
  • Zigmas Gaidamavičius, choro dirigentas (m. 1989 m.).
  • Jokūbas Kivilša, Lietuvos statybos inžinierius (m. 2012 m.).
• 1923 m.:
  • Algirdas Kurauskas, Lietuvos grafikas dizaineris (m. 1986 m.).
  • Vytautas Gudelis, Lietuvos mokslininkas geologas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras (m. 2007 m.).
• 1931 m. – Vytautas Bendikas, Lietuvos ekonomistas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (m. 1997 m.).
• 1933 m. – Petras Henrikas Garška, Lietuvos dailininkas, juvelyras, skulptorius, medalininkas.
• 1935 m.:
  • Juozas Repšys, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zigmas Pranciškus Jukna, Lietuvos irkluotojas, irklavimo teisėjas (m. 1980 m.).
• 1942 m. – Vladimir Gomazkov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Albinas Aleksas Graževičius, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Vidas Petkevičius, lietuvių teatro ir kino aktorius.
• 1950 m.:
  • Jonas Tamulis, Lietuvos fotografas, kraštotyrininkas, muziejininkas.
  • Petras Balčiūnas, Lietuvos žurnalistas, poetas.
• 1951 m. – Eugenijus Butkus, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1954 m. – Regimantas Baravykas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Jonas Vydra, Lenkijos lietuvių mokytojas ir treneris, visuomenininkas.
• 1972 m. – Sonata Visockaitė, Lietuvos teatro, televizijos, kino ir radijo aktorė, režisierė.
• 1976 m. – Aleksandras Makejevas, Lietuvos pop roko atlikėjas, parašęs dainą, bei suvaidinęs lietuviškame seriale „Nekviesta meilė“.
• 1979 m. – Andrius Mazuronis, Lietuvos inžinierius, politinis veikėjas.
• 1985 m. – Charlotte Dujardin, Jungtinės Karalystės sportinio jojimo raitelė.
• 1992 m. – Airinė Palšytė, Lietuvos lengvaatletė, kuris specializuojasi šuolio į aukštį rungtyje. Šalies atstovė 2010 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate, pasaulio jaunimo vicečempionė. Jaunimo nacionalinio rekordo savininkė.

• 1689 m. – Jurgis Stanislavskis, filosofas jėzuitas^{[reikalingas šaltinis]} (g. 1649 m.).
• 1831 m. – Antanas Gelgaudas, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas (g. 1792 m.).
• 1868 m. – Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, Lietuvos didikas, Lelijos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas (g. 1806 m.).
• 1927 m. – Aleksandras Žirkevičius, rusų poetas, prozaikas, publicistas, karinis teisininkas, literatas teisininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas (g. 1857 m.).
• 1943 m. – Marija Melnikaitė, tarybinė lietuvių partizanė, Tarybų Sąjungos didvyrė (1944 m.) (g. 1923 m.).
• 1944 m. – Jonas Kartanas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1890 m.).
• 1949 m. – Borisas Dauguvietis, režisierius, aktorius, pedagogas (g. 1885 m.).
• 1962 m. – Pranas Daunys, rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas (g. 1900 m.).
• 1974 m. – Ignas Laurušas, dailininkas architektas (g. 1932 m.).
• 1983 m. – Bronė Mingilaitė-Uogintienė, Lietuvos dailininkė tapytoja (g. 1919 m.).
• 1994 m. – Juozas Miltinis, teatro režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas (g. 1907 m.).
• 2003 m. – Vytautas Montvila, Lietuvos kompozitorius, fagotininkas (g. 1935 m.).

• 1772 – prasidėjo antroji Džeimso Kuko ekspedicija;
• 1930 – Urugvajuje prasidėjo pirmasis Pasaulio futbolo čempionatas.

• 100 m. pr. m. e. – Gajus Julijus Cezaris, Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.^[2][3] (m. 44 m. pr. m. e.).
• 1260 m. – Burkhardas fon Hornhauzenas, VOkiečių ordino Prūsijos krašto magistras, Livonijos ordino krašto magistras.
• 1590 m. – Klemensas X, 241-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (m. 1676 m.).
• 1608 m. – Ferdinandas III, nuo 1625 m. Vengrijos karalius, nuo 1627 m. Čekijos karalius, 1637–1657 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (m. 1657 m.).
• 1894 m. – Isaac Babel, ukrainiečių rašytojas (m. 1940 m.).
• 1913 m. – Maiklas Futas, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas.
• 1918 m. – Alberto Ascari, Italijos Formulės 1 lenktynininkas, dukart tapęs čempionu. Jis buvo vienas iš dviejų Formulės 1 čempionų iš Italijos (m. 1955 m.).
• 1922 m. – Ankeris Jorgensenas, Danijos profesinių sąjungų ir politinis veikėjas.
• 1928 m. – Elihu Lauterpacht CBE, britų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinis teisėjas, Kembridžo universiteto Trejybės koledžo tarptautinės teisės dėstytojas (nuo 1953 m. Fellow).
• 1942 m. – Harisonas Fordas, amerikiečių aktorius^[4].
• 1974 m. – Jarnas Trulis, italų sportininkas dalyvaujantis F1 lenktynėse. Šiuo metu atstovauja Toyota ekipą.
• 1979 m. – Kreigas Belamis, Velso futbolininkas, žaidžiantis „Cardiff City“ klube, išnuomotas iš Manchester City. Žaidžia puolėjas pozicijoje.
• 1981 m. – Ineta Radeviča, Latvijos lengvaatletė, kuri specializuojasi šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse. Europos čempionė ir šalies rekordininkė.
• 1983 m. – Karmen Jorlei Viljalobos, Lotynų Amerikos telenovelių aktorė iš Kolumbijos. Vaidiną Trinidadą Ajalą (Trinidad Ayala) Lietuvoje rodomoje telenovelėje „Audra“ (La Tormenta).
• 1987 m. – Oguz Savas, turkų krepšininkas^[5].

• 1024 m. – Henrikas II Šventasis, 1002–1014 m. Rytų frankų (Teutonų karalystės) karalius, 1014–1024 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 995–1004 m. ir 1009–1017 m. Bavarijos hercogas Henrikas IV (g. 973 m.).
• 1793 m. – Žanas Polis Maratas, vienas Prancūzijos revoliucijos lyderių^[6] (g. 1743 m.).
• 1947 m. – Peteris Barisonas, latvių kompozitorius, pedagogas (g. 1904 m.).
• 1951 m. – Arnoldas Šionbergas, austrų ir amerikiečių ekspresionizmo kompozitorius, teoretikas, pedagogas, dodekafoninės, atonaliosios muzikos pagrindėjas, naujosios Vienos mokyklos įkūrejas. Jis taip pat tapė, priklausė ekspresionistų sambūriui. A. Šėnbergas išugdė du garsiausius ekspresionizmo kompozitorius Antoną Vėberną ir Albaną Bergą. Kūryboje svarbūs žlungančio pasaulio vaizdavimas, grėsmės jausmas etc (g. 1874 m.).
• 1954 m. – Frida Kalo, viena garsiausių Meksikos dailininkių, realizmo, siurrealizmo ir simbolizmo atstovė (g. 1907 m.).
• 1967 m. – Gaetano „Tommy“ Lucchese, Niujorko Lukezės mafijos šeimos bosas. Nors šeima pasivadino jo vardu, Lukezė nebuvo jos įkūrėjas, o tik trečiasis donas (g. 1899 m.).