Rugpjūčio 19

• Afganistanas – Afganistano Nepriklausomybės diena.

Emilija – Argaudas – Tolvina – Boleslovas – Balys

• 2002 – patvirtinti Mosėdžio ir Tytuvėnų herbai.

• 1787 m. – Augustas Gothilfas Krauzė, Mažosios Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, etnologas, evangelikų liuteronų kunigas (m. 1855 m.).
• 1875 m. – Jurgis Pliateris II, grafas iš garsios Pliaterių giminės, pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas (m. 1943 m.).
• 1883 m. – Steponas Nasvytis, farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas, Jonavos ir Kauno politikas, Barborlaukio dvarininkas, Amerikos lietuvių veikėjas, visuomenininkas.^[1] (m. 1976 m.).
• 1884 m. – Augustinas Jakučionis, Lietuvos pedagogas (m. 1969 m.).
• 1889 m. – Povilas Jašinskas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas (m. 1982 m.).
• 1894 m.:
  • Juozas Zubėnas, teatro aktorius (m. 1974 m.).
  • Karolis Didžiulis, Lietuvos sovietinis veikėjas (m. 1958 m.).
• 1912 m. – Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė, Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė.
• 1913 m. – Antanas Pocius, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1983 m.).
• 1921 m. – Jonas Algirdas Antanaitis, Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1932 m. – Janina Kaškelienė, Lietuvos bibliotekininkė, kultūros veikėja.
• 1934 m. – Liudas Kęstutis Lizaveras, agrarinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1941 m. – Romualdas Rakauskas, fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. Aktyviai rengė personalines ir dalyvavo grupinėse meninės fotografijos parodose (m. 2021 m.).
• 1948 m. – Igoris Baraškovas, Lietuvos ir Visagino politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Antanas Užkurėlis, Lietuvos ir druskininkų profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Birutė Vėsaitė, inžinierė technologė, technikos mokslų daktarė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
  • Danutė Dunauskaitė, pedagogė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Mečislovas Daugiala, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Stasys Kaniava, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Nina Timofejeva, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
• 1955 m. – Romas Lazutka, Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1959 m. – Jūratė Martinkutė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1960 m. – Vytuolis Valūnas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Rasa Viskantaitė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1963 m. – Asta Jasiūnienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Saulius Budinas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Tomas Kančelskis, Lietuvos profesionalus futbolininkas, šiuo metu atstovaujantis Lietuvos A lygos FBK Kaunas klubui.
• 1977 m. – Artūras Gimžauskas, žurnalistas, sporto leidinių redaktorius.
• 1979 m. – Gintautas Paluckas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1988 m. – Aurimas Birgelis, Lietuvos krepšininkas, Marijampolės ŽSM auklėtinis, Lietuvos jaunių rinktinės narys, žaidžiantis Marijampolės „Sūduvos“ ekipoje.

• 1506 m. – Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties). Kazimiero Jogailaičio ir Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukters Elžbietos ketvirtasis sūnus, Jogailos anūkas. Lenkijoje vadinamas „Aleksandru Jogailaičiu“ (Aleksander Jagiellończyk) (g. 1460 m.).
• 1938 m. – Vincas Mišeika, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1870 m.).
• 1953 m. – Kazimieras Buinevičius, lietuvių gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (g. 1872 m.).
• 1976 m. – Jonas Repšys, Lietuvos sovietinio laikotarpio filosofas, egzistencijos filosofijos tyrinėtojas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Nuo 1960 m. dirbo universiteto Filosofijos katedroje; docentas (1967). TSKP narys (g. 1930 m.).
• 1985 m. – Jonas Kuzminskis, Lietuvos grafikas (g. 1906 m.).
• 1995 m. – Vladas Grinaveckis, Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1925 m.).
• 1997 m. – Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas; Australijos lietuvių veikėjas (g. 1920 m.).
• 2002 m. – Klemensas Gutauskas, Lietuvos katalikų dvasininkas (g. 1915 m.).
• 2005 m.:
  • Aušra Augustinavičiūtė, ekonomistė, sociologė, socionikos teorijos autorė (g. 1927 m.).
  • Laima Kerniūtė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1923 m.).
• 2008 m.:
  • Algimantas Masiulis, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1931 m.).
  • Česlovas Pečkys, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1950 m.).
• 2019 m. – Rimgaudas Karvelis, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1933 m.).
• 2021 m. – Andrius Linkus, Lietuvos verslininkas, „Algos grupės“ koncerno steigėjas ir prezidentas (g. 1945 m.).
• 2023 m. – Juozapas Jokubauskas, Lietuvos ir Prienų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.).^[2]

• 1792 – prasidėjo Argonne manevrai, Prancūzijos ir Austrijos kariuomenų veiksmai ir susidūrimai Šiaurės Rytų Prancūzijoje, prie Nyderlandų. Jie truko iki rugsėjo 20 d.;
• 1919 – Afganistanas atgavo nepriklausomybę po Jungtinės Karalystės valdymo;
• 1960 – Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido raketą Sputnik 5 su šunimis Belka ir Strelka, 40 pelių, 2 žiurkėm ir augalų pavyzdžiais. Kosminis laivas su sveikais gyvūnais nusileido kitą dieną.

• 1646 m. – Džonas Flemstedas, pirmasis Anglijos karališkasis astronomas. Jam specialiai buvo pastatyta Grinvičo observatorija^[3] (m. 1719 m.).
• 1871 m. – Orvilis Raitas, vienas iš brolių Raitų, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas (m. 1948 m.).
• 1883 m.:
  • Koko Šanel, prancūzų modeliuotoja, išgarsėjusi trumpa čarlstono laikų suknele 1926 m. („maža juoda suknelė“) (m. 1971 m.).
  • José Mendes Cabeçadas, 95-asis Portugalijos ministras pirmininkas ir 9-asis Portugalijos prezidentas (m. 1965 m.).
• 1899 m. – Karl Gero Herzog von Urach Graf von Württemberg, vokiečių aristokratas, kariškis, architektas, trečiasis Uracho hercogas (m. 1981 m.).
• 1905 m. – Tamara Abakėlija, Gruzijos grafikė, skulptorė, teatro ir kino dailininkė^[4] (m. 1953 m.).
• 1910 m. – Alfonsa Muttathupadam, Katalikų bažnyčios šventoji. Ji yra pirmoji indė, tapusi šventąja (m. 1946 m.).
• 1946 m. – Viljamas Džefersonas „Bilas“ Klintonas, 42-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1993 iki 2001 metų. Jis yra trečias pagal jaunumą JAV prezidentas (tik Teodoras Ruzveltas ir Džonas Kenedis buvo jaunesni, kai pradėjo eiti prezidento pareigas). Prezidentu Bilas Klintonas, gimęs po Antrojo pasaulinio karo, tapo Šaltojo karo pabaigoje. Jis yra pirmasis JAV prezidentas, gimęs po Antrojo pasaulinio karo^[5]. Bilo Klintono žmona Hilari Klinton šiuo metu eina JAV valstybės sekretorės pareigas.
• 1951 m. – Džonas Dykonas, roko grupės „Queen“ narys, groja bosine gitara.
• 1957 m. – Cesare Claudio Prandelli, Italijos futbolo treneris. Nuo 2010 m. gegužės 30 d. buvo pranešta, kad po 2010 m. pasaulio futbolo čempionato Fiorentina treneris ketveriems metams bus Italijos vyrų futbolo rinktinės treneriu.^[6].
• 1969 m. – Metjus Peris, amerikiečių aktorius, geriausiai žinomas iš serialo „Draugai“ (angl. Friends; 1994–2004), kuriame atliko Čendlerio Bingo vaidmenį (m. 2023 m.).
• 1972 m. – Robertas Abondansieris, Argentinos futbolo rinktinės ir Brazilijos Sport Club Internacional klubo vartininkas.
• 1973 m. – Markas Materacis, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Inter Milan klubo gynėjas.
• 1980 m. – Darius Danesh, škotų dainininkas ir aktorius.
• 1985 m. – Lindsey Jacobellis, profesionali snieglentininkė iš JAV. Ji yra daugkartinė pasaulio čempionatų bei taurės etapų nugalėtoja. 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Turine kroso rungtyje Lindsey pelnė sidabro medalį. 2010 m. Vankuveryje toje pačioje rungtyje ji liko penkta.^[7].
• 1987 m. – Nicolas „Nico“ Hülkenberg, profesionalus vokiečių lenktynininkas, 2009 m. GP2 serijos, 2008 m. Formulės 3 Euroseries ir 2006–2007 m. A1 Grand Prix čempionatų nugalėtojas. 2010 m. kaip lenktynininkas debiutuos Formulėje 1, Williams komandoje^[8].
• 1989 m. – Percy Romeo Miller, amerikiečių reperis ir aktorius^[9].

• 1493 m. – Frydrichas III, nuo 1440 m. Vokietijos karalius, nuo 1452 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1463–1493 m. Austrijos kunigaikštis (g. 1415 m.).
• 1662 m. – Blaise Pascal, prancūzų filosofas, matematikas, fizikas (g. 1623 m.).
• 1819 m. – Džeimsas Vatas, britų inžinierius, išradęs garo mašiną, Londono karališkos bendruomenės narys 1785 m (g. 1736 m.).
• 1905 m. – Lerotholi Letsie, buvo Basutolando valdytojas nuo 1891 lapkričio 20 iki 1905 rugpjūčio 19.^[10][11] (g. 1836 m.).
• 1923 m. – Vilfredo Federico Pareto, italų inžinierius, ekonomistas ir sociologas (g. 1848 m.).
• 1929 m. – Sergejus Pavlovičius Diagilevas, rusų leidėjas, meno kritikas, artistų mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, atradęs daugybe talentų, XX a. pradžioje populiarinęs Rusų baletą Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose; „Rusų sezonų" įkūrėjas (g. 1872 m.).
• 1980 m. – Otto Frank, Anne Frank tėvas (g. 1889 m.).
• 1994 m. – Linus Carl Pauling, 1954 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[12] (g. 1901 m.).
• 2023 m. – Igoris Jasulovičius, Rusijos teatro ir kino aktorius, režisierius, pedagogas (g. 1941 m.).^[13]