Ramenai
Ramenai (jap. 拉麺, ラーメン rāmen) – japonų patiekalas iš kvietinių kiniškų makaronų, patiekiamų mėsos sultinyje, pagardintame sojų padažu ar miso kartu su įvairiais priedais, priklausomai nuo rūšies – kiaulienos pjausniu, nori, žaliaisiais svogūnais, fermentuotais bambuko ūgliais ar kt. Egzistuoja daug ramenų rūšių, beveik kiekvienas Japonijos regionas turi savo ruošimo būdą, pavyzdžiui, Hokaide populiarus miso ramen, o Kiūšiū – tonkotsu ramen, tačiau bendras patiekalą vienijantis bruožas yra makaronai sultinyje. Ramenai yra vienas populiariausių patiekalų Japonijoje, ruošiamas namie, parduodamas tiek įprastiniuose, tiek specializuotose ramenų restoranuose, karaokės baruose, pramogų parkuose, kavinėse, kaip gatvės maistas ir kitur.
Istorija
redaguotiRamenai yra japoniškas kinų makaronų ruošimo būdas, Japonijoje atsiradęs panašiu metu, kaip ir patys kiniški makaronai, tačiau nėra tvirtai žinoma, kada tai įvyko. Pagal plačiausiai pripažintą teoriją, ramenai Japonijoje atsirado XIX a. atvežti kinų imigrantų.[1][2] Pasak Šin-Jokohamos ramenų muziejaus, ramenai kilo iš Kinijos ir Japonijoje pirmą kartą pasirodė 1859 m. Pirmieji ramenai buvo makaronai sultinyje ir ant viršaus uždėta kepta kiauliena. Pats žodis ramen yra japoniška kinų žodžio lamian (拉麵) transkribcija.[3] Lamian yra tam tikra ilgų, į spagečius panašių kiniškų makaronų rūšis. Žinoma, kad ramenai Japonijoje jau buvo pardavinėjami 1910 m., kuomet buvo aprašytas jais prekiavęs, didelio populiarumo susilaukęs kiniškas restoranas Jokohamos kinų kvartale. Maždaug iki XX a. vidurio šis patiekalas buvo vadinamas „kiniškais grikiais“ (jap. 支那そば shina soba), nepaisant to, kad gaminamas iš kviečių. Vėliau žodis šina (Kinija) įgijo neigiamą atspalvį ir patiekalas pradėtas vadinti čūka soba (jap. 中華そば, irgi reiškia kiniškus grikius) arba tiesiog ramenais (jap. ラーメン). Soba vadinami Japonijoje gaminami grikių miltų makaronai.
1945 m. gruodį Japonijoje buvo prasčiausias ryžių derlius per paskutinius 42 metus.[1][4] Kovai su maisto nepritekliumi tuo metu Japoniją okupavusios JAV įvežė daug pigių kvietinių miltų. Tai padėjo išpopuliarėti miltiniams patiekalams, labiausiai – duonai, bet taip pat ir ramenams. Pokario metais Japonijos valdžia normuodavo maistą, tačiau ramenai išpopuliarėjo juodojoje rinkoje, kurios pagalba dauguma japonų ir maitindavosi.[1] Miltai iš komercinių malūnų būdavo vagiami pogrindinei ramenų gamybai, kurią saugojo jakudza. Šeštajame dešimtmetyje miltų prekybos apribojimai buvo atšaukti, ir ramenai dar labiau išpopuliarėjo. Atsirado daug legalių gamintojų, įmonės pradėjo nuomoti ramenų gamybos įrankių komplektus kartu su jatai – gatvės maisto prekybos vežimėliu, norintiems gatvėse prekiauti ramenais. Sunkioje ekonominėje situacijoje tai buvo gera smulkaus verslo galimybė ir sparčiai išpopuliarėjo.
1958 m. Momofuku Ando išrado greitojo paruošimo makaronus (angl. instant noodles). Greitojo paruošimo ramenų sriubos taip pat labai greitai išpopuliarėjo ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.
Nuo maždaug 1980-ųjų ramenai jau buvo laikomi ikoniniu Japonijos maistu. 1994 m. Jokohamoje atsidarė Ramenų muziejus. Šiuo metu tai vienas populiariausių patiekalų Japonijoje, 2016 m. duomenimis, Japonijoje buvo virš 25 tūkst. specializuotų ramenų restoranų, iš kurių virš 5000 vien Tokijuje.[5] Ramenai yra populiarus maistas ir kitose šalyse veikiančiuose japoniškuose restoranuose, gatvės maisto prekyvietėse.
Rūšys
redaguotiŠiuo metu egzistuoja daugybė įvairių ramenų rūšių ir variacijų priklausomai nuo gamintojo ir regiono. Keturi populiariausi ramenų tipai yra šie:
- Shōyu (jap. 醤油, sojų padažas) – gaminama iš vištienos bei daržovių sultinio su sojų padažu. Rečiau naudojamas žuvies ar jautienos sultinys. Dažniausiai patiekiama su bambukų ūgliais, morkomis, žaliaisiais svogūnais, nori, virtais kiaušiniais ir kitais priedais.
- Shio (jap. 塩, druska) – gaminamas iš vištienos, daržovių, žuvies ir jūros dumblio sultinio, naudojami visi keturi ingredientai, įvairiomis proporcijomis priklausomai nuo gamintojo. Tai yra seniausias iš šių keturių ramenų tipų.[6]
- Miso (jap. 味噌, miso) – gaminamas iš sojų pastos su vištienos ar žuvies sultiniu. Naudojama didelė priedų įvairovė. Išpopuliarėjo maždaug nuo 1965 m.
- Karē (jap. カレー, karis) – kario sriuboje, naujausias ramenų ruošimo būdas. Nėra žinoma tiksliai, kada ir kur atsirado, į jo kūrėjus pretenduoja bent trys miestai – Sandžio (Nijigatos prefektūra), Katori (Čibos prefektūra) ir Muroranas (Iburio subprefektūra).
Kitose šalyse
redaguotiPietų Korėjoje ramenai vadinami ramyeon (라면) ir dažnai ruošiami su kitokiais priedais, nei įprasta Japonijoje. Tarp jų – kimči, sūriai, koldūnai, korėjietiški ryžių paplotėliai tteok.[6] Taip pat patiekalas populiarus Kinijoje, Taivanyje ir Hongkonge.
Nuorodos ir šaltiniai
redaguoti- Hub Japan: Ramen history and types Archyvuota kopija 2020-01-31 iš Wayback Machine projekto.
- The messy history of ramen Archyvuota kopija 2019-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- Šin-Jokohamos ramenų muziejus
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 https://www.atlasobscura.com/articles/how-did-ramen-become-popular
- ↑ https://books.google.lt/books?id=Fx5XqEK9OV8C&pg=PA116&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false
- ↑ „Kodansha encyclopedia of Japan“, 6 tomas (1 leidimas). Tokijas, Kodanša. 1983 m. p. 283. ISBN 978-0-87011-626-1.
- ↑ Owen Griffiths „Need, Greed, and Protest in Japan's Black Market, 1938-1949“. „Journal of Social History“, 2018 m. rugpjūtis, nr. 35 (4): 825–858. doi:10.1353/jsh.2002.0046. JSTOR 3790613.
- ↑ http://www.bbc.com/travel/story/20160223-is-this-japans-best-ramen
- ↑ 6,0 6,1 https://www.tastemade.com/articles/6-glorious-types-of-ramen-you-should-know