Veisiejai

Veisiejai
Veisiejų reginys iš vakarų
Veisiejai 54°06′00″š. pl. 23°41′42″r. ilg. / 54.100°š. pl. 23.695°r. ilg. / 54.100; 23.695 (Veisiejai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	1 054
Plotas	5,04 km²
Tankumas (2023)	209 žm./km²
Pašto kodas	LT-67043
Vikiteka	Veisiejai
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Veisiejaĩ Kilmininkas: Veisiejų̃ Naudininkas: Veisiejáms Galininkas: Veisíejus Įnagininkas: Veisiejaĩs Vietininkas: Veisiejuosè
lenk. Wiejsieje[2]

Veisiejai – miestas Lazdijų rajono savivaldybėje, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas). Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka, paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., nugriautas 1952 m., atstatytas 1991 m., autoriai – A. Neverdauskas ir M. Supranavičius), paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens), Veisiejų paminklas partizanams. Veisiejų žydų kapinės. Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.

Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Veisiejo ežero,^[3] esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Ežero vardas kildinamas iš jotvingių kalbos. XX a. tarpukariu iki XX a. vidurio vartotas pavadinimas Veisėjai.

Seniau vietovė vadinosi Sluckų Veisiejai, taip pat vadinti Aukštadvariu, XVIII a. nusistovėjo tiesiog Veisiejų vardas.^[4]

Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere įrengtas pirmasis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui I. Glinskiui.

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje LDK etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus. XIX a. Veisiejai – kaimas, palivarkas ir dvaras Seinų apskrityje, valsčiaus centras.^[5]

1924 m. Veisiejų gaisras smarkiai nusiaubė miestelį. 1937 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Veisiejai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.

2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.

Demografinė raida tarp 1810 m. ir 2021 m.
1810 m.	1872 m.	1888 m.[6]	1897 m.sur.[7][8]	1923 m.sur.[7][8]	1959 m.sur.[7][8]	1970 m.sur.[9]
508	737	2 394	1 540	1 295	1 513	1 450
1976 m.[7][8]	1979 m.sur.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2020 m.	2021 m.sur.
1 600	1 687	2 079	1 762	1 430	1 174	1 141
Demografinės raidos histograma

• Veisiejuose 1885 m. vasario-gegužės mėnesiais gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.
• Veisiejuose ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).
• Veisiejuose gimė ekonomistas, rašytojas Rokas Flikas (1936–2023).
• Veisiejuose gimė ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis (1953–2023).

Miestą garsina FK Dainava Veisiejai futbolo klubas. 1947 m. dvaro parke pastatytas Veisiejų miesto stadionas, 1998 m. įrengtas šiuolaikinis stadionas prie Veisiejų technologijų ir verslo mokyklos.^[16]

• Veisiejų tinklalapis
• Veisiejai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 504 psl.

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai