Šeštokai

Kitos reikšmės – Šeštokai (reikšmės).

Šeštokai

54°21′29″š. pl. 23°26′49″r. ilg. / 54.358°š. pl. 23.447°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Šeštokų seniūnija

Gyventojų

516

Vikiteka

Šeštokai

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Šeštokaĩ
Kilmininkas:	Šeštokų̃
Naudininkas:	Šeštokáms
Galininkas:	Šeštokùs
Įnagininkas:	Šeštokaĩs
Vietininkas:	Šeštokuosè

Istoriniai pavadinimai

lenk. Szostaków

Šeštokai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 2 km piečiau kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija , netoli sienos su Lenkija. Seniūnijos centras. Stovi Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia (nuo 1924 m.), veikia Šeštokų vidurinė mokykla, biblioteka. Yra Šeštokų geležinkelio stotis, kurioje susieina dvi – 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių.

Etimologija

XVI a. 2-ojoje pusėje vietovė minima kaip Šeštokinė, maždaug iki 1920 m. miestelis buvo žinomas kaip Šeštakavas.^[2] Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Šeštõkas.^[3]

Yra daug legendų, aiškinančių miestelio vardo kilmę:

Į Šeštokų žemes buvo galima patekti tik per klampias pelkes, todėl dvaro kumečiams buvo pasiūlyta persikelti į šias žemes ir ten įsikurti. Atsiradę tik šeši kumečiai, panorę ten gyventi. Taip esą atsiradęs kaimo pavadinimas – Šeštokai.
Senesni miestelio gyventojai pasakoja ir tokią legendą, jog esą senais laikais Samanyne (taip vadinama šalia miestelio esanti pieva, prieš melioraciją buvusi pelkė) kovėsi lietuviai ir kryžiuočiai. Vienas kryžiuotis smigdamas į pelkę sušuko: „Šešta kovo!“. Nuo to laiko ir likę Šeštakavas (Šeštokai).
Šeštokai taip galėjo būti pavadinti dėl to, kad buvo šeštoji stambesnė geležinkelio stotelė nuo Alytaus.

Keletas Šeštokų miestelio gyventojų pasakoja ir padavimus, pagal kuriuos esą ir kilo pavadinimas. Galbūt šie pasakojimai istoriškai tiksliai ir nepaaiškina miestelio vardo kilmės, tačiau miestelio gyventojų kūryba yra autentiška ir unikali.

Pasak ponios Stefos Gurevičienės (1924–), kartą vykęs mūšis, kur dabar yra Šeštokų miestelis. Vienai armijai vadovavo karvedys, kurio pavardė buvo Šeštokas. Mūšio metu jis žuvo. Kareiviai nenorėdami, kad jis būtų užmirštas, prašė žmonių kaimą pavadinti vado pavarde.
Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs) toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus, todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais.

Istorija

XIX a. Šeštokai buvo kaimas ir palivarkas Kalvarijos apskrities Kirsnos valsčiuje, priklausęs Rudaminos parapijai. Gyvenvietę sudarė 5 dalys: Szostaków Gorzki, Szostaków Murowany, Szostaków Ostatni, Szostaków Bełdowskiego ir Szostaków Monkiewicza.^[4]

XIX a. pabaigoje šalia miestelio nutiestas Rusijos imperijai priklausęs Užnemunės geležinkelis, apie 1895 m. pastatyta geležinkelio stotis. I pasaulinio karo metais kaizerinės Vokietijos kariuomenė iš Žydkiemio į Šeštokus tiesė siaurąjį geležinkelį, jis turėjo sujungti platųjį Rytprūsių geležinkelį Gumbinė–Tolminkiemis–Žydkiemis su plačiuoju Užnemunės geležinkeliu. Šis karinis lauko (vok. Heresfeldbahn) bėgių kelias liko nebaigtas statyti.

1920 m. lenkams okupavus Vilniją, Užnemunės geležinkelis nebeteko reikšmės, kadangi jo dalis buvo už demarkacinės linijos. Dėl to 1921–1923 m. nutiestas Kazlų Rūdos-Šeštokų geležinkelis, prijungęs Varėnos-Suvalkų ruožą.

Nuo seno buvo žinomas Šeštokų dvaras. 1939 m. bažnytkaimyje gyveno 500 gyventojų. Žmones gydė privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos. Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės partizanai.

Sovietmečiu buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, greta įkurta Birutės (Birutos) gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius, ambulatorija (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1956 m.), vidurinė mokykla (nuo 1952 m.), biblioteka (nuo 1950 m.).^[5]

2002 m. patvirtintas Šeštokų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Kirsnos valsčius	Kalvarijos apskritis
1919–1948 m.	Krosnos valsčius	Marijampolės apskritis
1948–1950 m.	Krosnos valsčius	Kalvarijos apskritis
1950–1959 m.	Šeštokų apylinkės centras	Simno rajonas
1959–1995 m.	Šeštokų apylinkės centras	Lazdijų rajonas
1995–	Šeštokų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.

1827 m.

1888 m.^[6]

1923 m.^sur.^[7]

1959 m.^sur.^[8]

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.^[9]

228

347

409

973

856

868

1987 m.^[5]

1989 m.^sur.^[10]

2001 m.^sur.^[11]

2011 m.^sur.^[12]

2021 m.^sur.^[13]

-

823

759

755

686

516

-

Žymūs žmonės

Antanas Milukas (1871–1943), JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas
Vytautas Juozas Uzdila (1940–), profesorius
Dalia Milukaitė-Buragienė (1949–), gydytoja, poetė
Petras Cidzikas (1944–2019), Lietuvos visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas.
Algimantas Bujauskas (1932–2016), profesorius.
Marija Slavėnaitė-Pečiukonienė (1933–), docentė, medicinos mokslų daktarė.
Bronius Linkevičius (1933–1964), vyresnysis mokslo darbuotojas.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/sestakavas.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Szostaków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 22 psl. (lenk.)
↑ ^5,0 ^5,1 Šeštokai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 173
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

Šeštokai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 191 psl.
Šeštokai XX amžiuje: kraštas ir žmonės: mokslinė monografija (sud. Juozas Vytautas Uzdila) – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. – 313 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-045-6

Aplinkinės gyvenvietės

Naujiena – 5 km
KALVARIJA – 15 km

SIMNAS – 15 km
Krosna – 8 km

Jukneliškė – 2 km

Biruta - 3 km

Rudamina – 9 km
LAZDIJAI – 17 km

Naujoji Kirsna – 4 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] ttp://lithuanianphilately.com/postal-history/sestakavas.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.

[3] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[4] Szostaków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 22 psl. (lenk.)

[TLE-5] 5,0 ^5,1 Šeštokai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 173

[6] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[10] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[11] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]