Kavarskas

Kavarskas
Kavarsko centras
Kavarskas 55°26′02″š. pl. 24°55′41″r. ilg. / 55.434°š. pl. 24.928°r. ilg. / 55.434; 24.928 (Kavarskas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Anykščių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	485
Pašto kodas	LT-29021
Vikiteka	Kavarskas
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kavárskas Kilmininkas: Kavársko Naudininkas: Kavárskui Galininkas: Kavárską Įnagininkas: Kavársku Vietininkas: Kavárske
lenk. Kowarsk, rus. Коварскъ[2]

Kavarskas – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, prie kelio  120  Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Stovi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1887 m., veikia Kavarsko vidurinė mokykla, yra paštas, biblioteka. Gelžbetoninis kryžius – aukščiausias Lietuvoje (20 m), pastatytas 1936 m. Kavarsko pakraštyje, prie kelio į Ukmergę.

Kavarsko pavadinimas kilęs nuo Stanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski), kuriam priklausė Mažųjų Pienionių dvaras, pavardės (dvarininkinis vietovardis).^[3] Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas, Musteika, galbūt Birštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaip Kovarskas ^[4], apie 1960 m. imtas vadinti Kavarsku.

Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, altitudė 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje 2002 m. pastatyta 1,5 MW galios Kavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytas Kavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į 1963 m. iškastą Šventosios-Nevėžio kanalą link Traupio, kuris jungia Šventąją su Nevėžiu ^[5]. Šiuo metu kanalas apleistas. Šventosios krantus sujungia Kavarsko tiltas (kelyje į Kurklius).

Kavarsko apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.

Prie miesto yra Kavarsko kaimas.

Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad 1463 m. pastatyta bažnyčia. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui, Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.

Rašytiniuose šaltiniuose 1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia. 1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 m. veikė parapinė, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 m. Kavarskas degė. XIX a. Kavarskas – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Kavarsko valsčiaus centras.^[6]

Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti. 1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1937 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Kavarsko vidurinė mokykla. 1937 m. įsteigta biblioteka ^[7] Iki Antrojo pasaulinio karo veikė Kavarsko sinagoga.

1941 m. ir 1948–1949 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per karą 1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės, Butageidžio partizanų kuopos ir Algimanto apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1944–1953 m. čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta 1988 m., 2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.^[8]

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises. 2002 m. užtvanka išnuomota ir čia įrengta mažoji 1 MW galios Kavarsko hidroelektrinė. 2005 m. patvirtintas Kavarsko herbas.

Miestas stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, statytoje 1857–1887 m., yra:

• 3 žalvariniai varpai (1769 m., 1883 m., 1889 m.),
• vargonai (1925 m., meistras čekas J. Tučekas),
• 3 mediniai krucifiksai (visi XX a. pr.),
• dvi ąžuolinės klausyklos (abi XX a. 3-asis dešimtmetis).

Bažnyčios šventoriuje yra koplytėlė su XIX a. pabaigos kryžiumi, stogastulpis (1929 m.). Prie jos trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, papuoštas koplytstulpiu (architektas V. Kavaliauskas). Kavarsko kapinėse stovi liaudiškos architektūros ir klasicizmo formų kapinių koplyčia (XIX a. 1-oji pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (XIX a. pabaiga). Kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, pašventintas 1996 m. Taip pat yra žydų senovinės kapinės.^[9]

Miestelio pakraštyje, prie kelio į Ukmergę stovi aukščiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius (20 m), pastatytas 1936 m.^[10] Tarpukario Lietuvoje gelžbetonis buvo viena iš moderniausių statybos technologijų. Statydamas tokio aukščio kryžių, Kavarsko mecenatas Pranas Kalibatas akivaizdžiai siekė padaryti įspūdį bei tuo pat metu sukurti modernaus miestelio ženklą.

Panašaus aukščio yra 1990 m. pastatytas Tautos prisikėlimo kryžius Kaltinėnuose (Šilalės rajone).

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2]	1880 m.[11]	1897 m.sur.	1902 m.[12]	1923 m.sur.[13]	1959 m.sur.[14]	1970 m.sur.[15]
572	1 410	1 546	1 749	1 041	1 287	1 191
1974 m.[16]	1976 m.[17]	1979 m.sur.[18]	1989 m.sur.[19]	2001 m.sur.[20]	2011 m.sur.[21]	2021 m.sur.[22]
1 100	1 100	1 113	972	809	666	503
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Albertas Griganavičius (1934 — 2015 m.), Šiaulių miesto garbės pilietis
• Vytautas Kaikaris (1912 — 1982 m.), chemijos mokslų daktaras
• Petras Raudonikis (1869 — 1950 m.), farmacininkas
• Gabija Dilytė (2003 m. — ), imtynininkė, olimpietė.
• Feliksas Kalibatas—Narutis (1903 — 1991 m.), Kavarsko viršaitis, partizanas, Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vado pavadutojas. ^[25]

• 
  Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
• 
  Centrinė dalis šalia bažnyčios
• 
  Kavarsko aikštė
• 
  Kavarsko užtvanka su elektrine
• 
  Kavarsko tvenkinys
• 
  Užtvanka
• 
  Trys kryžiai šalia miestelio
• 
  Akmenų grindinys įvažiuojant į Kavarską

Vikiteka: Kavarskas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kavarskas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 489 psl.
• Anykščių krašto vietovių žinynas
• Miesto svetainė Archyvuota kopija 2010-03-14 iš Wayback Machine projekto.
• Nuotraukos Archyvuota kopija 2010-03-12 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai