Šalčininkai

Šalčininkai
Pagrindinė – Vilniaus – gatvė
Šalčininkai 54°18′32″š. pl. 25°22′55″r. ilg. / 54.309°š. pl. 25.382°r. ilg. / 54.309; 25.382 (Šalčininkai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Šalčininkų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	6 841
Plotas	2,98 km²
Tankumas (2023)	2 296 žm./km²
Pašto kodas	LT-17001
Vikiteka	Šalčininkai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Šal̃čininkai Kilmininkas: Šal̃čininkų Naudininkas: Šal̃čininkams Galininkas: Šal̃čininkus Įnagininkas: Šal̃čininkais Vietininkas: Šal̃čininkuose
rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе[2][3], lenk. Soleczniki

Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas.

Miestas yra lenkų kultūros centras – 71 proc. gyventojų yra lenkai.

Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio. Vietovardžių daryba su priesaga -ininkai ypač būdinga Pietų Lietuvai.^[4]

Kryžiuočių minimas Šalčininkų vietovardis Salzininken anksčiau buvo klaidingai palaikytas Druskininkais.^[5]

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai. XIX a. Šalčininkai buvo miestelis ir dvaras Vilniaus apskrities Šalčininkų valsčiuje.^[6]

Miesto teises gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu veikė SDAALR (rus. ДОСААФ) gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius iš stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.

2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.

Pagal 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatus, 12,2 proc. Šalčininkų rajono gyventojų yra gimę ne Lietuvoje.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1900 m.*[2]	1905 m.[7]	1931 m.[8]	1970 m.sur.[9]	1976 m.[10][11]	1979 m.sur.[12]
332	400	520	799	1 763	3 000	3 857
1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2017 m.	2018 m.	2020 m.	2021 m.sur.
6 480	6 722	6 358	6 664	6 609	6 718	6 857
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Aronas Solcas (1872–1945), žymus sovietų partinis ir valstybės veikėjas
• Henoch Leibowitz (1918–2008), rabinas, mokytojas
• Edward Kozakiewicz (g. 1948), Lenkijos lengvaatletis
• Władysław Kozakiewicz (g. 1953), lenkų lengvaatletis, Maskvos olimpiados čempionas
• Robert Mickevič (g. 1969), žurnalistas, politikas

• 2 gimnazijos:
  • Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija
  • J. Sniadeckio
• Šalčininkų Santarvės gimnazija
• Stanislavo Moniuškos menų mokykla
• Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

• FK Šalčia Šalčininkai (futbolas)
• BC Šalčininkai (krepšinis)

• 
  Kryžius netoli Šalčios upelio
• 
  Šv. Jackaus koplytėlė (arch. L. Gucevičius)
• 
  Meno mokykla
• 
  Namai prie Vilniaus gatvės
• 
  Parkas su akmenimis
• 
  Parko estrada
• 
  J. Sniadeckio gimnazija
• 
  Evangelinio tikėjimo bažnyčia
• 
  Autobusų stotis
• 
  Ligoninė
• 
  Įmonė „Spartukas“

• Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 210 psl.

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai