Seda

Kitos reikšmės – Seda (reikšmės).

Seda
Seda 56°10′01″š. pl. 22°05′35″r. ilg. / 56.167°š. pl. 22.093°r. ilg. / 56.167; 22.093 (Seda)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	869
Plotas	4 km²
Tankumas (2023)	217 žm./km²
Pašto kodas	LT-89051
Vikiteka	Seda
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Sedà Kilmininkas: Sedõs Naudininkas: Sẽdai Galininkas: Sẽdą Įnagininkas: Sedà Vietininkas: Sedojè
rus. Сяды[2][3]

Seda – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių.^[4] Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė ,  207  Seda–Židikai ,  161  Telšiai–Seda . Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Stačiakampio plano miestas, urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė. Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.), lurdas (2006 m.). Romantizmo architektūros XIX a. antros pusės magazinas, XIX a. pradžios vandens malūnas. Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka, paštas.

Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula; vandenvardinis vietovardis).^[5] LDK žemėlapiuose žymima Schwenden vardu. XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.

Seda minima nuo XIII a. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. XIX a. pabaigoje Seda – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6][7]

Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodį buvo nušalinta rusiška Sedos valsčiaus valdyba. Tarpukario metais mieste veikė elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, dvi lentpjūvės, kelios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. 1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas. 1937 m. įkurta biblioteka. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. 1941 m. rugpjūtį Sedos žydų kapinėse Vokietijos okupacinės valdžios sprendimu sušaudyti vietos žydai. II pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės.

Po karo Sedos apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Seda gavo miesto teises, 1950–1959 m. buvo rajono centras. 2004 m. patvirtintas Sedos herbas.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1901 m.*[2]	1902 m.[8]	1923 m.sur.[9]	1970 m.sur.	1976 m.[10]	1979 m.sur.[11]	1989 m.sur.[12]
1 815	2 062	2 116	1 851	1 821	1 800	1 679	1 500
2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2015 m.	2017 m.	2021 m.sur.[15]	-	-	-
1 309	1 138	1 039	976	903	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Sedoje 1855 m. raštininku dirbo poetas Antanas Baranauskas (1835–1902). Čia kunigų seminarijon jį paskatino stoti pirmoji lietuvių poetė Karolina Praniauskaitė (1828–1859).

• Georgijus Ivanovas (1894–1958), rusų poetas, eseistas, vertėjas.
• Jakob Geri (1901–1974), Izraelio teisininkas ir ministrų kabineto narys.
• Antanas Krausas (1905–1970), pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas.
• Petras Janulis (1906–1994), architektas urbanistas.
• Adomas Šoblinskas (1932–1990), kalbininkas.
• Venantas Butkus (g. 1936 m.), žurnalistas, redaktorius, buriuotojas, jūreivystės istorikas.
• Aleksandras Šimanskis (1937–2022), teatro aktorius.

• FK Zondra Seda (futbolas)

• 
  Sedos centrinė aikštė
• 
  Sedos centrinė aikštė
• 
  Sedos centrinė aikštė
• 
  Sedos malūnas
• 
  Sruojos tiltas
• 
  Koplytstulpis
• 
  Paminklas Antanui Baranauskui
• 
  Magazinas, XIX a. II pusė

• Seda. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 376 psl.
• Seda. Mažeikių krašto enciklopedija.
• Seda šiandien (bendruomenių portalas) Archyvuota kopija 2006-03-15 iš Wayback Machine projekto.
• Iš Sedos istorijos Archyvuota kopija 2006-03-15 iš Wayback Machine projekto.
• Sedos fotografijos Archyvuota kopija 2007-03-19 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai