Rugpjūčio 23

• Lietuva – Juodojo kaspino diena;
• Tarptautinė vergų kelio ir vergovės panaikinimo diena.

Pilypas – Rožė – Girmantas – Tautgailė

• 1924 – Kaune prasidėjo pirmoji Tautinė dainų šventė. Joje dalyvavo 3000 žmonių bendras jungtinis choras, kurį sudarė 86 chorai. Jie sudainavo 34 dainas;
• 1967 – Vilniuje, Antakalnio klinikose gimė Lietuvos muzikantas, grupės Foje įkūrėjas, Andrius Mamontovas;
• 1987 – Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo: prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinko apie 500–1000 žmonių, tyliai pasmerkti Ribentropo-Molotovo pakto;
• 1988 – Vingio parke Ribentropo-Molotovo pakto metinių proga Sąjūdis suorganizavo mitingą, kuriame dalyvavo apie 250000 žmonių. Jį organizavo Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, Petras Cidzikas ir Vytautas Bogušis;
• 1989 – Baltijos kelias: apie 2 mln. žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos išsirikiavo Vilniaus-Talino kelyje (apie 600 km), susikibdami rankomis ir taip pažymėdami Ribentropo-Molotovo pakto jubiliejų;
• 1991 – Klaipėdoje ir Vilniuje demontuotas paminklas Leninui;
• 1994 – grupė „Foje“ Lapėse įrašė akustinį koncertą albumui „Tikras garsas“;
• 1999 – Vilniaus apygardos teisme baigtas skaityti 250 puslapių nuosprendis 1991 m. sausio 13 d. sąmokslininkams;
• 2004 – disko metikas Virgilijus Alekna Atėnuose pagerino olimpinį rekordą ir laimėjo antrą olimpinį aukso medalį karjeroje;
• 2008 – Palangoje surengtos pirmosios Lietuvoje greitojo SMS rašymo varžybos. Nugalėtojas pateko į Lietuvos rekordų knygą;
• 2020 - Nuo Vilniaus iki Medininkų žmonės susikibo į gyvą grandinę Laisvės kelias palaikyti protestams Baltarusijoje.

• 1820 m. – Serafinas Laurynas Kušeliauskas, Lietuvos vertėjas, leidėjas, knygnešys (m. 1889 m.).
• 1883 m. – Pranas Bieliauskas, Lietuvos kunigas, tautosakos rinkėjas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1957 m.).
• 1892 m. – Konstantinas Jablonskis, Lietuvos teisės istorikas, teisininkas. Kalbininko Jono Jablonskio sūnus (m. 1960 m.).
• 1899 m. – Ipolitas Tvirbutas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1968 m.).
• 1900 m. – Juozas Leimonas, Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1963 m.).
• 1921 m. – Bronius Aras, Bruno Aras, Čekauskas, JAV architektas, inžinierius.
• 1923 m. – Regina Mikšytė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. 2000 m.).
• 1929 m. – Dalia Marija Brazauskienė, Lietuvos chemikė, fizinių mokslų daktarė.
• 1931 m. – Idelis Gurvičius, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Tarptautinės informatikos akademijos narys nuo 1993 m.
• 1943 m.:
  • Romualdas Vytautas Zbormirskas, Lietuvos laikraščių žurnalistas, redaktorius.
  • Vytautas Indrašius, Lietuvos rašytojas, kraštotyrininkas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.
• 1948 m. – Saulius Varnas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius.
• 1951 m. – Robertas Bekionis, Lietuvos pianistas, pedagogas.
• 1953 m.:
  • Artūras Paulauskas, teisininkas, buvęs LR generalinis prokuroras, politinis veikėjas, buvęs LR Seimo pirmininkas, l.e. LR Prezidento pareigas, LR aplinkos ministras.
  • Liudvikas Rimkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) plėtros prorektorius, VGTU senato narys, Statybinės mechanikos katedros docentas.
• 1954 m. – Zigmas Lydeka, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1958 m.:
  • Irena Litvinovič, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rimantas Jankauskas, Lietuvos antropologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1960 m. – Alvydas Sėdžius, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Raimondas Plikšnys, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Almantas Blažys, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Andrius Mamontovas, Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius ir fotografas.
• 1970 m. – Mindaugas Balavakas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (m. 1991 m.).
• 1973 m. – Virginijus Sirvydis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Sakalų“ komandoje.
• 1976 m. – Giedrė Beinoriūtė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė.
• 1983 m. – Arūnas Dudėnas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1987 m. – Kristijonas Bartoševičius, Lietuvos politikas, pedagogas, aktorius.

• 1631 m. – Konstantinas Sirvydas, SJ, vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas (g. 1579 m.).
• 1884 m. – Frydrichas Kuršaitis, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (g. 1806 m.).
• 1893 m. – Mykolas Elvyras Andriolis, Lietuvos grafikas, tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis (g. 1836 m.).
• 1929 m. – Jonas Karbauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1866 m.).
• 1944 m. – Bronius Stasiukaitis, gydytojas, ateitininkas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis (g. 1917 m.).
• 1972 m.:
  • Balys Dvarionas, lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, profesorius (g. 1904 m.).
  • Kleopas Grincevičius, Lietuvos matematikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (g. 1917 m.).
• 1973 m. – Zenonas Bačelis, inžinierius, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1892 m.).
• 1977 m. – Vitas Valatka, Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (g. 1927 m.).
• 1979 m. – Vilius Bajoraitis-Bajoras, Mažosios Lietuvos choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas (g. 1899 m.).
• 1994 m. – Aleksandras Dundulis, lietuvių kalbininkas, pedagogas (g. 1910 m.).
• 2004 m.:
  • Henrikas Jurgis Šimoliūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1936 m.).
  • Povilas Aksomaitis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1938 m.).
• 2000 m. – Juozas Gražys, Lietuvos spaudos darbuotojas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys (g. 1909 m.).
• 2006 m. – Vytautas Pociūnas, fizikas, Lietuvos VSD karininkas, diplomatas (g. 1957 m.).
• 2007 m. – Adolfas Venskus, lietuvių chemikas, išeivijos veikėjas, diplomatas (g. 1924 m.).
• 2021 m. – Žygintas Pečiulis, žurnalistas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT tarybos pirmininkas (g. 1955 m.).^[1]

• 1791 – San Dominge ir Haityje įvyko vergų sukilimas. UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine vergovės panaikinimo diena;
• 1913 – Kopenhagoje atidengta H.K.Anderseno undinėlės statula;
• 1939 – Maskvoje pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Rytų ir Vidurio Europos padalijimo protokolai;
• 1943 – baigėsi Kursko mūšis, kuris prasidėjo liepos 5 d., – pagal savo apimtis, įsitraukusias pajėgas, įtampą ir rezultatus bei pasekmes buvo vienas iš svarbiausių Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšių.

• 1754 m. – Liudvikas XVI, Prancūzijos ir Navaros karalius, valdęs 1774–1791 m; nuo 1791 iki 1792 vadinosi Prancūzų karaliumi. 1792 m. rugpjūčio 10 d. suimtas ir tardytas Nacionalinio Konvento, nuteistas už Tėvynės išdavystę, giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d. Jis buvo vienintelis Prancūzijos karalius per visą istoriją nuteistas mirti (m. 1793 m.).
• 1880 m. – Aleksandras Grynas, rusų rašytojas (m. 1932 m.).
• 1899 m. – Alberas Klodas, Belgijos biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1983 m.).
• 1910 m. – Alfonsas Štikleris, SDB, kurijos kardinolas emeritas.
• 1912 m. – Aleksejus Sudajevas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, majoras (m. 1946 m.).
• 1921 m. – Kenneth Joseph Arrow, 1972 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[2].
• 1924 m. – Robert Merton Solow, 1987 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[2].
• 1930 m. – Mišelis Rokaras, teisininkas ir politologas, 1988–1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas.
• 1931 m. – Hamilton Othanel Smith, 1978 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3].
• 1932 m. – Houari Boumédiènne, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1965 m. birželio 19 d. iki mirties (m. 1978 m.).
• 1933 m. – Robertas Floidas Kerlas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2022 m.).
• 1940 m. – Thomas Arthur Steitz, 2009 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1948 m. – Jurijus Jechanurovas, Ukrainos ministras pirmininkas 2005–2006 m. ir dabartinis gynybos ministras Julijos Timošenko vyriausybėje. Pagal tautybę – buriatas.
• 1949 m. – Michailas Golovatovas, atsargos pulkininkas, verslininkas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas. Sausio 13 d. dalyvavo Sausio įvykiuose Vilniuje (m. 2022 m.).
• 1956 m. – María Cristina De Giacomi, Argentinos prodiuserė, sukūrusi daugelį populiarių serialų.
• 1970 m. – Riveras Džudas Feniksas, amerikiečių aktorius (m. 1993 m.).
• 1972 m. – Suad Masi, Alžyro dainininkė, dainų autorė, gitaristė, dabar gyvenanti Prancūzijoje.
• 1976 m. – Pat Garrity, baigęs karjerą krepšininkas.
• 1978 m. – Kobis Bynas Brajantas, NBA žvaigždė, rungtyniaujantis Los Andželo „Lakers“ klube, gynėjo pozicijoje (m. 2020 m.).
• 1981 m. – Karlosas Kuelaras, Ispanijos futbolininkas, žaidžiantis Anglijos Premier lygos Birmingemo „Aston Villa“ klube. Dažniausiai žaidžia centrinio gynėjo pozicijoje. 2007–2008 m. sezone su Glazgo „Rangers“ klubu laimėjo Škotijos futbolo taurę.
• 1984 m. – Glenas Džonsonas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Liverpool klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. 2008–2009 sezone buvo išrinktas Portsmouth metų žaidėju.
• 1986 m. – Raimondas Liachas, Latvijos ledo ritulio vartininkas. Nuo 2005 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube DHK Latgale.

• 408 m. – Stilichonas, vandalų kilmės samdinys, iškilęs iki Vakarų Romos imperijos kariuomenės vadų. Krikščionis arijonas. Įtakos įgijo savo drąsa ir vedęs imperatoriaus Teodosijaus I dukterėčią Sereną.
• 1591 m. – Frajus Luisas de Leonas, ispanų rašytojas, mistikas, teologas (g. 1527 m.).
• 1806 m. – Šarlis Ogiustenas Kulonas, žymus prancūzų fizikas (g. 1736 m.).
• 1836 m. – Andrėjus Razumovskis, grafas, vėliau kunigaikštis, paskutinio Ukrainos hetmono Kirilo Razumovskio sūnus (g. 1752 m.).
• 1982 m. – Stanford Moore, JAV biochemikas, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1913 m.).
• 1997 m. – Džonas Kauderis Kendru, anglų biochemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1917 m.).
• 2005 m. – Hal Kalin, žuvo automobilių avarijoje (g. 1934 m.).
• 2023 m. – Jevgenijus Prigožinas, Rusijos verslininkas, karo vadas. Vadovavo samdinių „Vagnerio“ grupuotei (g. 1961 m.).^[5]