Kosulys
Kosulys – staigus, energingas refleksinis iškvėpimas (oro išmetimas) per kvėpavimo takus (ir burną), smarkiai susitraukus kvėpuojamiesiems raumenims, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos erzinančios medžiagos, skysčiai, svetimkūniai ir mikrobai.[1] Kosulį sukelia receptorių trachėjoje ar bronchuose sudirginimas. Kaip apsauginis refleksas, kosulys gali pasikartoti su kosulio refleksu, vykstančiu iš trijų fazių: įkvėpus, priverstinai iškvėpus prieš uždarą glottą ir labai stipriai išleidžiant orą iš plaučių atidarius glottą. Kosint pasigirsta būdingas savitas garsas.
Epizodiškai kosėja apie 40 proc. žmonių, o nuolat – apie 10 proc.[2]
Kosulys kaip simptomas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kosulys būdingas šioms būsenoms:
- įvairios kvėpavimo takų ligos
- svetimkūnių patekimas į kvėpavimo takus
- dulkių ar erzinančių dujų įkvėpimas
Kosulį sukelia kvėpavimo takuose besikaupiančios gleivės, kurios erzina gleivinės recepetorius. Kosint gleivės iškosimos. Gausios tokios gleivės vadinamos skrepliais.
Kosulys gali būti vienintelis kai kurių ligų, pavyzdžiui, tuberkuliozės, plaučių vėžio, bronchinės astmos, simptomas. Skausmingą kosulį gali sukelti krūtinplėvės uždegimas.
Kosulį kaip simptomą galima panaudoti diagnostikoje, bet tam reikia žinoti kosulio požymius:
- kosulio trukmė (chroniškas, ūmus)
- kosulio jėga (kosčiojimas, smarkus kosulys)
- kosulio tembras (skambus, duslus)
- kosulio drėgnumas (sausas kosulys, drėgnas kosulys)
- skreplių tipas (vandeningi, pūlingi, kraujuoti)
- kosulio laikas (visą parą, rytinis, naktinis, dieninis; pavasarinis, žieminis)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kosulys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Autorių kolektyvas. Klinikinė pulmonologija. – Vilnius: Vaistų žinios, 2015. – 63 p. ISBN 978-9955-884-80-4