Krūtinplėvė

Krūtinplėvė (lot. pleura) – serozinė žmogaus (ir kitų gyvūnų) kūno plėvė, išklojanti krūtinės ląstos sienas ir apsauganti krūtinės ląstos organus. Krūtinplėvės lapelis išklojantis ląstos sienas vadinamas pasieninė krūtinplėve, o dengiantis plaučius – plautine krūtinplėve.

Plautinė krūtinplėvė yra smarkiai suaugusi su plaučiu ir gali būti laikoma plaučio struktūrine dalimi, ji giliai įlenda į plaučio plyšius tarp skilčių, todėl kvėpuojant skiltys gali judėti viena kitos atžvilgiu.

Pasieninė krūtinplėvė topografiškai skirstoma į tris dalis – šonkaulinę, diafragminę ir tarpuplautinę.

Tarp abiejų krūtinplėvės lapelių lieka siauras hermetiškas plyšys – krūtinplėvės ertmė, kurioje yra nedidelis kiekis serozinio skysčio. Slėgis šiame plyšyje yra kiek mažesnis nei atmosferos, tai svarbu kvėpavimo funkcijai, nes neleidžia subliūkšti plaučiui. Žmogaus organizme yra dvi krūtinplėvės ertmės, dengiančios atskirai kiekvieną plautį. Nuo plaučių vartų žemyn eina krūtinplėvės duplikatūra – plautinis raištis (lot. ligamentum pulmonale).

Yra dvi krūtinplėvės kišenės:

• Šonkaulinė diafragmos (recessus costodiafragmaticus) – susidaro ten, kur diafragminė krūtinplėvė pereina į šonkaulinę.
• Šonkaulinė tarpuplaučio (recessus costomediastinalis) – susidaro ten, kur šonkaulinė krūtinplėvė pereina į tarpuplautinę.

• Krūtinės ląsta
• Pilvaplėvė
• Širdiplėvė

• Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.). F. A. Davis Company, Philadelphia

Šis straipsnis apie anatomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.