Frida Kahlo

Frida Kahlo
Visas vardas	Magdalena Carmen Frida Kahlo y Calderón
Gimė	1907 m. liepos 6 d. Kojoakanas (Coyoacán), Meksikas
Mirė	1954 m. liepos 13 d. (47 metai) Kojoakanas (Coyoacán), Meksikas
Tautybė	meksikietė
Sutuoktinis (-ė)	Diego Rivera (s. 1929 – išs. 1939) (s. 1940)
Veikla	Tapyba
Sritis	Siurrealizmas, magiškasis realizmas
Išsilavinimas	mokėsi savarankiškai
Žinomas (-a) už	"Mano gimimas" (1932) „Henrio Fordo ligoninė“ (1932) „Keletas menkų žnybtelėjimų“ (1935) „Dvi Fridos“ (1939) „Autoportretas su nukirptais plaukais“ (1940) „Sutrupėjusi kolona“(1944) „Beviltiška“ (1945) „Sužeistas elnias“ (1946)

Frida Kalo (Frida Kahlo; 1907 m. liepos 6 d. – 1954 m. liepos 13 d.) – viena garsiausių Meksikos dailininkių, realizmo, siurrealizmo ir simbolizmo atstovė.^[1]

Dauguma jos paveikslų – autoportretai: „Autoportretas su rėmu“, „Autoportretas“, „Dvi Fridos“. Frida niekad nemanė tapanti siurrealistinės pakraipos kūrinius, kol 1938 metų balandį į Meksiką L. Trockio aplankyti atvažiavęs prancūzų poetas ir siurrealistas André Breton nepamatė jos paveikslų. Svarbiausias jos kūrinių turinio šaltinis – Meksikos liaudies menas bei prieškolumbinė kultūra.^[2]

Menininkė gimė 1907 m. liepos 6 d., Meksike, Kojoakano miestelyje. Be Fridos, migranto vengro – vokiečio Guillermo Kahlo ir Amerikos indėnės – ispanės Matilde Calderon y Gonzales šeimoje buvo dar trys seserys, dvi vyriausiosios – iš pirmosios vyro santuokos. Trečioji gimė Frida. Tarp dukros ir motinos nebuvo ypatingo dvasinio ryšio, motina niekada pati nemaitino kūdikio – prieš besilaukdama Fridos, moteris buvo praradusi naujagimį sūnų, dėl to, išvarginta ir nusilpusi po nėštumų, atidavė dukrą maitinti indėnei žindyvei.

1925 m. rugsėjo 17 d. po autoavarijos Frida vos neliko paralyžiuota, visą gyvenimą ją persekiojo skausmas ir sveikatos sutrikimai (Frida negalėjo susilaukti vaikų), tačiau būtent liga paskatino jauną moterį rimtai atsidėti tapybai, kaip būdui pabėgti nuo nuobodulio ir skausmo.^[3]

1928 m. Frida Kahlo įstojo į Meksikos komunistų partiją ir palaikė meksikiečių ginkluotą klasinę kovą.^[4]

1929 m. rugpjūčio 29 d. Kojokane dvidešimt dvejų metų Frida ištekėjo už dvidešimčia metų vyresnio Diego Riveros, kuriam ši santuoka buvo antroji. Fridos motina nepalankiai žiūrėjo į dukters pasirinkimą, ir ne kartą jų porą vadino „dramblio ir karvelio“ sąjunga. Netrukus Frida pastojo, bet dėl dubens kaulo deformacijos negalėjo iki galo išnešioti kūdikio ir jo neteko.

Į 1953 m. balandžio tryliktosios savo parodą Frida atvyko greitosios automobiliu, o jos lova atkeliavo iš paskos važiavusiame sunkvežimyje. Į parodos salę Frida iškilmingai įnešta savo lovoje. Tų pačių metų rugpjūtį iki kelio buvo amputuota gangrenuoti pradėjusi dailininkės koja. Pavasarį prasidėjo plaučių uždegimas.

Pagijusi Frida toliau nesilaikė gydytojų nurodymų laikytis lovos režimo ir kartu su Diego dalyvavo gatvės demonstracijoje prieš JAV intervenciją Gvatemaloje. Tai buvo paskutinis viešas Fridos Kahlo pasirodymas – praėjus vienuolikai dienų po šios demonstracijos, keturiasdešimt septynerių metų menininkė liepos 13-osios naktį rasta mirusi savo namuose.

2019 m. Meksikos nacionalinė fonoteka pranešė apie garso įrašo atradimą, yra spėjama, kad balsas jame priklauso Fridai Kahlo. Tai būtų vienintelis žinomas jos balso įrašas. Prieš tai iš fotografės Giséle Freund prisiminimų buvo žinoma, kad Fridos Kahlo balsas buvo „melodiškas ir šiltas“.^[5]

1982 metais Vokietijoje išleistas biografinis dokumentinis filmas. 2002 m. išleistas rež. Julie Taymor meninis filmas Frida su viena populiariausių Meksikos aktorių Salma Hayek. Jis buvo statytas pagal H. Herrera knygą „Frida: Fridos Kahlo biografija“.

Vikiteka: Frida Kahlo – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė
• Meno enciklopedija: Frida Kahlo
• Fridos Kahlo paveikslai

Šis straipsnis apie Meksikos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.