Liepos 6

Liepos 6 yra 187-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 188-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 178 dienos.

• Lietuva – Valstybės diena (dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena). Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253 m. karūnavimo data. Švenčiama nuo 1991 m.
• Tarptautinė bučinių diena.

Ginvilė – Nervydas – Dominyka – Domė – Mindaugas

• 1253 – Mindaugas karūnuotas pirmuoju Lietuvos Karaliumi;
• 1382 – Bražuolės sutartis.

• 1855 m. – Jonas Bielskis, inžinierius, knygnešys (m. 1904 m.).
• 1890 m. – Ignas Musteikis, Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1960 m.).
• 1901 m. – Adolfas Nezabitauskis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas (m. 1968 m.).
• 1925 m. – Valentinas Adamkevičius, Lietuvos dainininkas (tenoras), muzikos pedagogas (m. 1976 m.).
• 1928 m.:
  • Algirdas Laucius, Lietuvos dailininkas keramikas (m. 1995 m.).
  • Algis Viktoras Mekas, Lietuvos inžinierius energetikas, Garbės energetikas, ilgiausiai vienoje įmonėje dirbęs vyriausiuoju inžinieriumi.
  • Janina Degutytė, lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė (m. 1990 m.).
• 1931 m. – Aloyzas Sakalas, lietuvių fizikas, politikas, Sąjūdžio tarybos narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Vilius Antanas Kazanavičius, ekonomistas, Lietuvos ūkio ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1938 m. – Albertas Lamauskas, Lietuvos architektas.
• 1939 m. – Algirdas Dembinskas, lietuvių psichiatras, medicinos pedagogas (m. 2016 m.).
• 1940 m. – Nursultanas Nazarbajevas, Kazachstano prezidentas.
• 1946 m.:
  • Genovaitė Abromavičienė, Lietuvos ir Širvintų rajono kultūros, visuomenės bei politinė veikėja.
  • Džordžas Volkeris Bušas, JAV respublikonų politikas, 43-asis JAV prezidentas (2000–2009), po 2004 metų rinkimų valdė antrąją kadenciją. Prieš eidamas į politiką dirbo naftos pramonėje, nuo 1994 m. iki 2000 m. dvi kadencijas buvo Teksaso valstijos gubernatoriumi.
• 1948 m. – Leonardas Stanaitis, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Nadežda Gultiajeva, Lietuvos scenografė.
  • Rūta Zandavaitė, choro dirigentė.
• 1953 m. – Alicija Sitarskienė, poetė ir publicistė.
• 1956 m. – Rūta Žirgulytė, Lietuvos bibliotekininkė.
• 1957 m.:
  • Jonas Gurskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimas Mankus, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Dobilas Kurtinaitis, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Egidijus Laužikas, teisininkas,.
• 1961 m.:
  • Gintaras Krapikas, Lietuvos krepšinio treneris ir žaidėjas.
  • Zenonas Akramavičius, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Jonas Žališkevičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vilija Mozūraitytė, Lietuvos ir Vokietijos dainininkė (mecosopranas, dramatinis sopranas).
  • Virginija Eidimtienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Renata Liagienė, Lietuvos pedagogė, Prienų raj. ir Skriaudžių visuomenės veikėja.
• 1971 m. – Valentas Šulskis, vadybininkas, buvęs didžiausios Lietuvos žemės ūkio investicinės bendrovės AB „Agrovaldymo grupė" (AVG) vadovas.

• 1770 m. – Antanas Erazmas Visiginas Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos katalikų bažnyčios veikėjas (g. 1711 m.).
• 1798 m. – Jurgis Mikalojus Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos karinis veikėjas (g. 1729 m.).
• 1807 m. – Kristijonas Gotlybas Milkus, Mažosios Lietuvos švietėjas, lietuvių raštijos darbuotojas. Antrosios XVIII a. lietuvių filologinės polemikos iniciatorius (g. 1733 m.).
• 1909 m. – Vilius Bruožis, kultūros ir spaudos darbuotojas (g. 1843 m.).
• 1919 m. – Jurgis Smolskis Smalstys, knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas (g. 1881 m.).
• 1920 m. – Jonas Spudulis, gydytojas, aušrininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas (g. 1860 m.).
• 1947 m. – Antanas Karosas, Lietuvos vyskupas (g. 1849 m.).
• 1975 m. – Vladas Motieka, Lietuvos ir TSRS karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1903 m.).
• 2000 m. – Gedeminas Kiesus, vadybininkas, buvęs AB „Mažeikių nafta“ vadovas; inžinierius, Lietuvos ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1955 m.).
• 2009 m. – Stasys Lazutka, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• 2010 m. – Vytautas Edmundas Čekanauskas, Lietuvos dailininkas architektas, kelių didelės svarbos visuomeninių pastatų autorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius (g. 1930 m.).
• 2021 m. – Vita Žabarauskaitė, Lietuvos dailininkė, pedagogė (g. 1962 m.).^[1]

• 371 pr. m. e. – Leuktrų mūšis tarp Spartos ir Tėbų miestų kariuomenių.
• 1415 – Ant laužo gyvas sudegintas Janas Husas.
• 1483 – Ričardas III karūnuotas Anglijos karaliumi.
• 1785 – JAV piniginiu vienetu vieningai pasirinktas doleris.
• 1885 – Luisas Pasteras sėkmingai išbandė vakciną nuo pasiutligės.
• 1957 – Pirmą kartą susitiko Džonas Lenonas ir Polas Makartnis (vėliau Beatles nariai).
• 2005 – Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė, kad 2012 Vasaros Olimpinės Žaidynės vyks Londone.

• 1796 m. – Nikolajus I, nuo 1825 iki 1855 metų buvo Rusijos imperatorius. Jis žinomas kaip vienas iš reakciangiausių Rusijos monarchų. Nikolajus I taip pat buvo ir Lenkijos karaliumi iki pašalinimo iš sosto 1831 m (m. 1855 m.).
• 1829 m. – Honinbo Shusaku, profesionalus Japonijos go žaidėjas (m. 1862 m.).
• 1866 m. – Josepis Julius Mikola, suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų (m. 1946 m.).
• 1886 m. – Markas Blokas, prancūzų istorikas ir istorijos filosofas, Viduramžių Prancūzijos specialistas, vienas istoriografinės Analų mokyklos pradininkų (m. 1944 m.).
• 1903 m. – Axel Hugo Theodor Theorell, švedų mokslininkas, 1955 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1982 m.).
• 1907 m. – Frida Kalo, viena garsiausių Meksikos dailininkių, realizmo, siurrealizmo ir simbolizmo atstovė (m. 1954 m.).
• 1912 m. – Hainrichas Hareris, austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas (m. 2006 m.).
• 1931 m. – Antonella Lualdi, italų aktorė ir dainininkė (m. 2023 m.).^[3]
• 1935 m. – Tenzin Gyatso, keturioliktasis, dabartinis Dalai Lama, Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas, Tibeto budizmo (lamaizmo) dvasinis vadovas.
• 1939 m.:
  • Terence 'Jet' Harris, anglų gitaristas, kuris septinto dešimtmečio pradžioje koncertavo kartu su grupe The Shadows.
  • Džonas Hovardas, ilgiausiai tarnaujantis Australijos Ministras Pirmininkas.
• 1943 m. – Hans-Jürgen Papier, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, teisėjas, Miuncheno universiteto (LMU) profesorius, VFR KT pirmininkas nuo 2002 m. balandžio mėn.
• 1946 m.:
  • Piteris Singeris, australų filosofas šiuo metu dėstantis bioetiką Princtono universite, JAV. Jis specializuojasi taikomojoje etikoje, jos problemas spręsdamas pagal ateistinį prioritetų utilitarizmą, kurio pagrindiniu tikslu yra laikomas žmonių ir kitų gyvūnų prioritetų patenkinimas. Už akademinės filosofijos ribų jis geriausiai žinomas už savo 1975 m. išleistą knygą „Gyvūnų išlaisvinimas“ (angl. Animal Liberation), kuri yra laikoma vienu iš svarbiausių veikalų gyvūnų teisių judėjime, nors ne visi jo atstovai sutinka su knygoje išdėstytomis mintimis.^[4].
  • Silvesteris Stalonė, amerikiečių aktorius ir režisierius.
• 1961 m. – Robin Antin, amerikiečių choreografė, muzikinių klipų režisierė, aktorė, šokėja, drabužių dizainerė ir verslininkė.
• 1974 m. – Zė Robertas, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Hamburger SV saugas.
• 1975 m. – 50 Cent, hip hopo ir repo atlikėjas.
• 1980 m. – Pau Gasol Sáez, Ispanijos krepšininkas.
• 1987 m. – Matt O'Leary, japonų dainininkė^[5].
• 1989 m. – Garetas Beilas, Velso futbolininkas (gynėjas arba saugas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube ir Velso futbolo rinktinėje. Debiutavo Velso rinktinėje būdamas 16 metų ir 315 dienų, tai jauniausias žaidėjas, žaidęs Velso rinktinėje, visoje Velso futbolo istorijoje.

• 371 m. pr. m. e. – Kleombrotas (gr. Κλεόμβροτος, Kleombrotos) Spartos karalius (žuvo Leuktrų mūšyje)^[6]
• 1415 m. – Janas Husas, čekų kultūros veikėjas, teologas (g. 1369 m.).
• 1854 m. – Georg Simon Ohm, vokiečių fizikas, Berlyno Mokslo Akademijos narys (g. 1789 m.).
• 1893 m. – Gi de Mopasanas, prancūzų XIX a. rašytojas, įžymus apsakymų kūrėjas (g. 1850 m.).
• 1907 m. – Augustas Bilenšteinas, latvių kalbininkas, etnologas, archeologas (g. 1826 m.).
• 1919 m. – Paulas Doisenas, vokiečių filosofas ir indologas, Sanskrito specialistas. Domėjosi Vedanta, ypač Upanišadomis (g. 1845 m.).
• 1934 m. – Nestoras Ivanovičius Machno, anarcho-komunistas, Ukrainos revoliucionierius nesutikęs susivienyti su bolševikais po Spalio Revoliucijos (g. 1888 m.).
• 1961 m. – Karlas Gustavas Jungas, šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas (g. 1875 m.).
• 1962 m. – William Faulkner, JAV rašytojas, prozaikas, 1949 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1897 m.).
• 1974 m. – Leonidas Leimanis, latvių kino režisierius, scenaristas, teatro ir kino aktorius (g. 1910 m.).
• 1989 m. – Janošas Kadaras, 1956 m. tapęs pirmuoju Vengrijos ministru^[7] (g. 1912 m.).
• 2000 m. – Vladislavas Špilmanas, žydų tautybės lenkų pianistas ir kompozitorius. Pagal jo parašytą autobiografinę knygą 2002 m. režisierius Romanas Polanskis sukurė filmą „Pianistas“ (g. 1911 m.).
• 2005 m. – Klodas Simonas, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1913 m.).
• 2008 m. – Nonna Mordiukova, Tarybų Sąjungos, Rusijos kino aktorė (g. 1925 m.).
• 2020 m. – Ennio Morricone, italų kompozitorius, dirigentas (g. 1928 m.).
• 2021 m. – Dživanas Gasparianas, žymus armėnų muzikas ir kompozitorius, armėnų liaudies instrumento duduko virtuozas (g. 1928 m.).^[8]