Kretingos rajono savivaldybė

Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Vilnius – Klaipėda, plentai Šiauliai-Palanga, Gargždai-Kretinga, Kretinga-Skuodas, Klaipėda-Kretinga.

	56° 09' 10‘’
21° 06' 00‘’	Kretingos rajonas	21° 42' 00‘’
	55° 47' 10‘’

Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai

Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.

Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.

Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.

Gamtos paminklai:

• botaniniai – Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas
• geologiniai akmenys – Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių akmuo

Istoriniai paminklai:

• Andulių piliakalnis, Dauginčių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Imbarės piliakalnis, Įpilties piliakalnis, Joskaudų piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Kačaičių piliakalnis, Kretingos dvaras, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Laivių piliakalnis, Martynaičių piliakalnis, Nagarbos piliakalnis, Rūdaičių piliakalnis, Sauserių piliakalnis, Valėnų piliakalnis.

•  
  Kraštovaizdis ties Rūdaičiais
•  
  Akmena
•  
  Ąžuolynas prie Raguviškių
•  
  Senosios Įpilties (Aukuro) akmuo

	Kretingos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kretingos apskrities 29 apylinkių ir Klaipėdos apskrities 1 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1951 m. Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą ir rajonui nebepriklauso. 1959 m. prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. vietoje Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.

Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.[2]	2012 m.	2014 m.	2021 m.sur.
39 282	42 086	42 658	44 152	45 688	45 964	40 982	40 880	40 147	37 639
Demografinės raidos histograma

 

 

Darbėnai

 

Kartena

 

KRETINGA

 

Kūlupėnai

 

Raguviškiai

 

SALANTAI

 

Vydmantai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 2 miestai – Kretinga ir Salantai;
• 2 miesteliai – Darbėnai ir Kartena;
• 196 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Kretinga – 17249
2. Vydmantai – 1627
3. Padvariai – 1481
4. Salantai – 1272
5. Kretingsodis – 1210
6. Darbėnai – 1203
7. Kūlupėnai – 1035
8. Kartena – 763
9. Rubuliai – 672
10. Kluonaliai – 654

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t. p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.^[5]

2010 m. pabaigoje Kretingos rajone veikė 5 vėjo elektrinių parkai, o bendras veikiančių vėjo elektrinių skaičius buvo 55 (ir 1 statoma).^[6]

Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.

Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.

 

Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Savivaldybėje yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

• Darbėnų seniūnija (Darbėnai)
• Imbarės seniūnija (Salantai)
• Kartenos seniūnija (Kartena)
• Kretingos miesto seniūnija (Kretinga)
• Kretingos seniūnija (Kretinga)
• Kūlupėnų seniūnija (Kūlupėnai)
• Salantų seniūnija (Salantai)
• Vydmantų seniūnija (Vydmantai)
• Žalgirio seniūnija (Raguviškiai)

Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

•   Viljandis, Estija

Savivaldybėje veikia 2 meno, sporto mokyklos, 1 darželis-mokykla, vaikų darželis, 6 lopšeliai-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 3 pradinio ugdymo skyriai.

Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
• Salantų gimnazija
• Darbėnų gimnazija
• Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla
• Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
• Kartenos pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras
• Vydmantų vidurinė mokykla
• Grūšlaukės pagrindinė mokykla
• Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla
• Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
• Baublių mokykla-daugiafunkcis centras
• Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius
• Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras
• VšĮ Pranciškonų gimnazija

• Savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.