Merkinė

Kryžiuočiai mini gyvenvietę Merken arba Merkenpil (Merkenpille, t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai vandenvardinis vietovardis – nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.^[4]

 

Merkinė išsidėsčiusi Dainavos lygumoje, prie istorinių kelių Vilnius–Varšuva ir Kaunas–Gardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną 1914 m. nutiestas Merkinės tiltas. Pakeliui link Leipalingio stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti 1579 m., prie jų buvo pritvirtintas Merkinės herbas.

Veikia Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, pastatyta 1888 m. ant XVI a. rotušės pamatų (veikė iki 1940 m., dabar – kraštotyros muziejus; ir rotušės išlikęs autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu), miestelyje išsaugota senoji gatvių struktūra. Šalia senosios rotušės aikštės stovi iki šių dienų išlikęs vadinamasis Vazos namas, kuriame 1648 m. mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. Miestelyje taip pat veikia Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, lopšelis-darželis, biblioteka, poliklinika, Merkinės krašto muziejus, globos namai. Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos. Paminklas Merkinės mūšiui atminti (pastatytas 2010 m.).

Merkinėje yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija (1940–2005 m. vidurinė mokykla), Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas, įkurtas 1990 m., lopšelis-darželis, laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai, biblioteka (1947 m.), veikia jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. Miestelis garsėja gastronomijos turizmu, čia veikia trys restoranai.

 

 

 

 

Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas Merkinės tarpledynmetis, šilto klimato laikotarpis pleistocene. Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia Svidrų kultūrai. Stovyklavietės ir gyvenvietės – Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės, Merkinės stovyklavietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.

Mezolitu datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo 8 tūkstantmečio pr. m. e. pirmos pusės, iki jo pabaigos čia gyveno žmonės, priskiriami Kundos ir Kutlajevkos kultūrai. 10 gyvenviečių priskirtinos Janislavcių kultūrai. neolito pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios Nemuno kultūros gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki 3-ojo tūkstantmečio pr. m. e.; rastos 9 vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės.

Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus V a. pr. m. e.–IV a. radinių ir lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių. Viduriniajam geležies amžiui V a. – IX a. priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi Vilkiautinio, Papiškių ir kiti pilkapiai. Vėlyvajam geležies amžiui, IX a. – XII a. būdingų įtvirtinimų yra šešiuose piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis kalavijas. Išliko plokštinis kapinynas Galintėnuose. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra Jonionių akmenys – senovinė paleoastronominė stebykla. 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – Merkinės piliakalnis.^[5]

Merkinė buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Panemunės pilių gynybos sistemos punktas – pirmą kartą minima 1359 m. Naugardo metraštyje, nuo 1377 m. – Vokiečių ordino kronikose. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai.

Manoma, kad Lietuvos krikšto metais 1387 m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia, čia Jogaila, tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises, čia jis suteikė miesto teises ir Vilniui. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas), kaimą su Vygriais jungė Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1418 m. įkurta parapinė bažnyčia.

Po 1410 m. Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau XV a. antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI amžiaus minimas Merkinės karališkasis dvaras ir seniūnija. Nuo 1529 m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Merkinę užrašė Barborai Radvilaitei.^[6] 1556 m. Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Magdeburgo teises, (1776 m. atimtos, 1791 m. savivalda atkurta), 1569 m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose XVI a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos žemėlapiuose. 1587 m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo Merkinės dabartiniame Šalčininkų rajone.

1605 m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius dominikonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo 1616 m. kūrėsi žydai. 1633 m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, 1639 m. – siuvėjų cechų privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių Dainavos krašto centrų. 1648 m. Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir 1700–1721 m. Šiaurės karą Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. 1707 ir 1708 m. dukart Merkinėje lankėsi caras Petras I. 1676 m. Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną.

 

1756 m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. 1777 m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1790 m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per 1794 m. sukilimą Rusijos imperijos kariuomenė sudegino Merkinę, ji degė 1803 m., 1822 m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. 1831 m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. 1838 m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. 1861–1950 m. Merkinė buvo valsčiaus centras. 1888 m. nugriovus rotušę jos vietoje pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.

Merkinė buvusi svarbiu upiniu uostu. Dokumentuose minimi prie Nemuno buvę sandėliai, kad gyventojai turėję nuosavų upinių laivų – vytinių. 1556 m. mieste buvo iškraunama ir mieste parduodama druska, kuri buvo gabenama prieš upės srovę nuo Kauno į Gardiną. Miesto aktuose minimi vytinę plaukusių ir mieste apsistojusių asmenų konfliktai. 1693–1695 seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad nuo kiekvienos vytinės, plaukiančios į viršų, prieš srovę, renkamas 15 grašių mokestis. 1794 m. miesto inventoriuje rašoma, kad čia buvo uostas prie Nemuno, ir Nemunas ir Merkys buvę tinkamos laivybai upės. XIX a. rašoma, kad Merkinė buvo prekybinės laivybos centras, kuriame buvo statomi ir laivai.

Merkinė ir jos apylinkės minimos poeto Sarbievijaus kūrinyje Silviludia (Miško žaidimai), kuriame vaizduojama Vladislovo Vazos medžioklė Merkinės laukuose.

XIX a. Merkinė buvo Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[7] Nuo 1889 m. buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas Vincas Krėvė, kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. 1911 m. įsteigtas Blaivybės skyrius.

 

 

 

Merkinė degė ir 1921 m. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai (1931 m. – 1700), pakraščiuose – lietuviai. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai, degalinė „Shell”. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. 1931 m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai. 1935 m. Merkinėje įvyko pirmosios Senovės dienos – masinio liaudies meno šventė.

Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos aviacija subombardavo Merkinės centrą. 1941 m. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. 1945 m. gruodžio 15 d. Dainavos apygardos Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį, kovojant su NKVD pajėgomis vyko Merkinės mūšis. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 93 gyventojus.

1949–1959 m. kolūkio, 1959–1993 m. Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.^[8] Ūkis specializavosi gyvulininkystėje, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, buvo Druskininkų meno gaminių įmonės cechas, prekybos centras su „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, malūnas, pastatyti nauji mokyklos-internato rūmai, dideli kultūros rūmai, Merkinės vidurinė mokykla.

 

1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis, jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia. 1996 m. patvirtintas naujasis Merkinės herbas. 2009 m. Merkinė šventė savo 650 metų jubiliejų. Miestelyje buvo pastatyti trys koplytstulpiai žymintys stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas. 2021 m. Merkinėje atidengtas paminklinis biustas Abiejų Tautų Respublikos valdovui Vladislovui Vazai IV. 2022 m. įrengtas skveras ir pastatytas paminklas Adolfui Ramanauskui–Vanagui.

XVI a. viduryje buvo – 1250–1890, XVII a. pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, 1667 m. – 113, 1775 m. – 128 dūmai,

Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2021 m.
1830 m.	1867 m.*[3]	1869 m.	1882 m.	1896 m.*[2]	1897 m.sur.	1905 m.[9]	1923 m.sur.[10]	1959 m.sur.
703	1 525	1 494	2 148	762	2 280	3 023	2 105	949
1970 m.sur.[11]	1979 m.sur.[12]	1980 m.	1986 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2007 m.	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.
1 640	1 799	1 390	1 430	1 564	1 434	1 570	1 228	963
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Jadvyga Luškovska (apie 1616–po 1648), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos IV favoritė, Merkinės seniūno Jono Vypiskio žmona
• Vaclovas Žilinskis (1803–1863), dvasininkas, Vilniaus vyskupas, Mogiliovo arkivyskupas.
• Max Leopold Margolis (1866–1932), JAV filosofas.
• Harry Fischel (1865–1948), JAV verslininkas, filantropas
• Juozapas Čaplikas (1876–1961), kunigas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, knygnešys.
• Juozas Bakšys (1884–1925), kunigas, lietuvių visuomenės veikėjas, Merkinės vidurinės mokyklos vedėjas.
• Vincas Krėvė-Mickevičius (1885–1954), prozininkas, dramaturgas, politinis veikėjas.
• Elihu David Stone (1889–1952), Masačusetso valstijos Atstovų Rūmų narys.
• Simon H. Rifkind (1901–1995), Jungtinių Valstijų pietinio Niujorko apygardos teismo apygardos teisėjas ir teismo advokatas.
• Adolfas Ramanauskas–Vanagas (1918–1957), Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas, Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadas.
• Mindaugas Julius Bloznelis (1923–), antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
• Aleksandras Čyras (1927–2001), mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.
• Petras Čyras (1934–2019), kelių inžinierius, ergonomikos specialistas, technologijos mokslų daktaras.

 

 

Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XVII a. pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:

• Gotikos, renesanso stiliaus bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (XV a. pirmoji pusė, po 1648 m. rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, 1884 m. pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai (XVII–XIX a.), paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVI a., „Švč. Mergelė Marija“, manoma, XVII a., „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ XVII–XVIII a., „Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abu 1856 m., abiejų dail. P. Kandreckis, „Šv. Jurgis“ 1879 m., „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ XX a. pirmoji pusė), medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XX a. pradžia).
• Akmens mūro šventoriaus tvora su etnografinės formos vartais-varpine (manoma, 1842 m.; virš vartų – varpinės geležinis kryžius, XIX a.).
• Mūrinė tinkuota cerkvė (1888 m. pastatyta ant XVI–XVII a. rotušės pamatų; nuo 1968 m. Merkinės kraštotyros muziejus).
• Vazos namas (XVI a. pab., rekonstruotas XVIII a. II pusėje, XX a. pr.)

Kiti statiniai:

• Du mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai (manoma, pastatyti 1575 m. ar 1579 m.).
• Merkinės kapinių koplyčia (XIX a. I p.).
• Merkinės kryžių kalnelyje pastatyta mūrinė partizanų koplyčia (1994 m.).
• Tiltas per Nemuną (XX a. 6–7 dešimtmetis).
• Paminklai:
  • V. Krėvei, pastatytas 1994 m., skulptorius P. Mazūras
  • Vladislovui Vazai, pastatytas 2021 m., skulptorius D. Drėgva
  • Šv. Kazimierui, pastatytas 1993 m., skulptorius K. Lanauskas^[17]
  • Adolfui Ramanauskui–Vanagui
• Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės.
• Merkinės krašto muziejus.

Pagrindinis straipsnis – Merkinės rotušė.

1556 m. Merkinei suteiktos Magdeburgo teisės. 1595 m. jau minima miesto rotušė. Pastatas išstovėjo apie 300 metų. 1887 m. rotušė buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta tipinio projekto Merkinės stačiatikių cerkvė. Merkinė savivaldos teisės turėjo iki 1776 m., tad 1798 m. inventoriuje sakoma, kad sena dviaukštė rotušė yra tuščia. Tiesa, 1791 m. Merkinės savivalda buvo trumpam atkurta ir veikė iki 1796 metų. 1773–1775 m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į Alytų. Apie rotušės išvaizdą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių. Tai buvo daugiausiai renesansinių bruožų išlaikiusi rotušė dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

• FK Merkinė (futbolas)

•  
  Atvažiuojant į Merkinę nuo Leipalingio
•  
  Pro pat piliakalnį teka upeliukas Stangė
•  
  Merkinės tiltas per Nemuną
•  
  Lietuvių liaudies skultūra Šv. Kazimieras
•  
  Miestelio kraštotyros muziejuje

• Merkinės istorijos bruožai (sud. Algimantas Černiauskas, Henrikas Gudavičius, Vykintas Vaitkevičius). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. – 452 p.: iliustr. – ISBN 9986-780-57-8
• A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2. kn. 2. 2005 m.
• Merkinės lopšinės ir žaidimai (sud. Rita Černiauskienė). – Merkinė: Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“, 2007. – 142 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-775-00-3

• Merkinės istorijos bruožai Archyvuota kopija 2012-01-10 iš Wayback Machine projekto.
• Nuotraukos
• Merkinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 430 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Ryliškiai – 15 km	ALYTUS – 28 km	PERLOJA – 16 km VARĖNA – 30 km
	Kibyšiai – 8 km LEIPALINGIS – 24 km