Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai

Vytauto Didžiojo paminklai stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Yra paminklų ir kitose šalyse, kurių teritorijas yra valdęs Vytautas Didysis.

Nuotrauka	Vieta	Savivaldybė	Atidengtas	Autorius	Aprašymas
	Alksnėnai	Kėdainių raj.	1993 m.	tautodail. Gendrikas Galvanauskas	Biustas buv. Vytauto Didžiojo vardo pradinės mokyklos kiemelyje. Po biustu skyde įrašyta: Vytautas/ Didysis/ 1932–1430/ LDK. Pagamintas iš ąžuolo. Idėjos autorė mok. Aluona Saveikienė
	Ąžuolų Būda	Kazlų Rūdos sav.	1931 m. spalio 11 d.		Stovėjo Varnabūdės miške, prie Kvietiškio. Bokšto pavidalo, sumūrytas iš akmenų, su įrašu „1430–1930. Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim.“ Pastatytas Kazlų Rūdos miškų urėdijos tarnautojų ir urėdo lėšomis. Laukymė apsodinta ąžuolais ir uosiais. Sovietmečiu 1960 m. nugriautas.
	Ažušilė	Ignalinos raj.	1930 m.		Paminklinis kryžius Vytauto Didžiojo garbei, pastatė šv. Kazimiero draugijos kaimo skyrius. Pagamintas iš siauruko bėgių.
	Bardiškiai	Pakruojo raj.	1930 m.	skulpt. Antanas Nesavas	2008 m. restauruotas [1] (projekto vykdytojas: LR Restauratorių sąjunga). Gretimame Lauksodžio kaime ta pačia proga pastatytas paminklas Vytauto motinai Birutei. Paminklai sovietmečiu nebuvo suniokoti.
	Betygala	Raseinių raj.	1930 m.	skulpt. Petras Aleksandravičius	Pastatytas vietos šaulių rūpesčiu centrinėje aikštėje, restauruotas 1980 m.
	Bijotai	Šilalės raj.	1930 m.		Pastatytas ant supiltos kalvelės Bijotų dvarvietėje
	Birštonas	Birštono sav.	1998 m.	skulpt. Gediminas Jokūbonis	Paminklas iš šviesiai rausvo granito. Skulptorius „grąžino“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos.
	Burbiškis	Radviliškio raj.	1912 m.	skulpt. Kazimieras Ulianskis	Seniausias išlikęs Vytauto paminklas Lietuvoje. Pastatytas dvaro parke, išsaugotas sovietmečiu.
	Cinkiškiai	Kauno raj.	2010 m.	tautodail. Adolfas Teresius	Pastatytas Žalgirio parke
	Gargždelė	Kretingos raj.		aut. Vytautas Petrauskas	Pastatytas V. Petrausko sodyboje
	Geniai (Radviliškis)	Radviliškio raj.	1930 m.		Užrašas ant jo: „1930 m. Vytautas Didysis 500 m. paminėti“. Paminklas avarinės būklės
	Juodeikiai	Joniškio raj.	1936 m.	Juozas Šauleckas iš Miknaičių	Pastatytas prie Žagarės-Kužių ir Jankūnų-Martyniškio kelių sankryžos, betoninis. 1990 m. atkurtas senasis tekstas ir bareljefai.
	Jurbarkas	Jurbarko raj.	1930 m.	skulpt. Vincas Grybas	Vytauto parke, netoli Jurbarko 3 vidurinės mokyklos. 1989 m. paminklas restauruotas, pritvirtinta nauja plokštė su įrašu.
	Kalevų kaimas	Pakruojo raj.	1930 m.		Betoninis paminklas-kryžius, pastatytas kaimo jaunimo
	Kalviškiai	Visagino sav.	apie 1930 m.		Akmenis vežė ir paminklą statė visas kaimas, statyba truko kelis metus. Vietoj planuoto 22 m aukščio pastatytas 16 m paminklas
	Kaunas	Kauno m.	1932 m. rugsėjo 7 d.	skulpt. Vincas Grybas	Bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pristigus lėšų, karininkai parėmė paminklo statybą, ir jis 1932 m. atsirado Panemunėje, arčiau kareivinių. 1952 m. paminklas nugriautas ir sunaikintas.
	Kaunas	Kauno m.	1990 m. liepos 15 d.	skulpt. Juozas Zikaras, archit. Jurgis Bučas	Panemunėje buvęs paminklas atstatytas prie Kauno miesto savivaldybės pastato (Laisvės alėja, Kauno naujamiestis).
	Kaunas	Kauno m.	1991 m.	skulpt. Gediminas Jokūbonis	Paminklas Vytauto bažnyčioje
	Kaunas	Kauno m.	2011 m. liepos 15 d.	tautodail. Algimantas Kulieša	Paminklas Aleksote, Universiteto g., išdrožtas iš galingos, Lakūnų plente augusios tuopos.[2]
	Kaunas	Kauno m.	1934 m.	skulpt. Vincas Grybas	Paminklas Karo muziejaus Vytauto kapeloje. [3]
	Kernavė	Širvintų raj.	2003 m. spalio 3 d.		Pašventinta spalio 26 d. Paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau projekto nepatvirtino Kernavės rezervatas, todėl galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.
	Keturiasdešimt Totorių kaimas	Vilniaus raj.			Paminklinis akmuo Lietuvos totorių globėjui Vytautui Didžiajam prie mečetės. Užrašas arabų ir lietuvių kalbomis.
	Kudirkos Naumiestis	Šakių raj.	1931 m.		Pastatytas prie Lietuvos muitinės, priešais Širvintos tiltą vietoje vokiečių per I Pasaulinį karą pastatyto pergalės paminklo. Apie 1948 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
	Kuktiškės	Utenos raj.			Betoninis paminklas su įrašu „KVC 1430-1930 Vytauto Didžiojo“
	Kvėdarna	Šilalės raj.	1930 m.
	Labūnava	Kėdainių raj.	1987 m.		Įrašo ant postamento fragmentas „... Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejui atminti“. Pastatytas kapinėse, priešais bažnyčią, vietos klebono Stepono Pilkos (1917–1994) rūpesčiu.
	Laukuva	Šilalės raj.	1930 m.		Pastatytas miestelio centre, priešais bažnyčią. Trikampio plano, akmeninis, su geležiniu kryžiumi viršuje. Šalia paminklo stovėjo stiebas vėliavai. Apie 1946 m. nugriautas.
	Lygumai	Pakruojo raj.	1930 m.		Pastatytas miestelio aikštėje
	Margionys	Varėnos raj.	Apie 1930 m.		Kaimo gyventojai pastatė Vytauto garbei medinį kryžių, kurį saugojo nuo sunaikinimo. [4]
	Marijampolė	Marijampolės sav.	2010 m. gegužės 22 d.	skulpt. Julius Narušis	Paminklas turėjo būti pastatytas tarpukariu, tačiau nesuspėta – sutrukdė karas. Iš Novodanilovsko granito 9 m aukščio paminklas stovi Vytauto parke.
	Medingėnai	Rietavo sav.	1931 m.		Stovi prie medinės šv. Trejybės bažnyčios, betoninis. Statė vietos šauliai. 1962 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
	Meškučiai	Marijampolės sav.	1935 m.	Meškučių jaunalietuviai	Paminklas atlaikė karą ir sovietmetį. 1998 ir 2004 m. restauruotas. Ant paminklo esanti data „1930“ reiškia ne jo pastatymo, bet Vytauto Didžiojo metus.[5]
	Naiviai	Kupiškio raj.		tautodailininkas Algimantas Gilius	Vietoje sunykusio kryžiaus pastatytas Vytauto Didžiojo akmeninis paminklas.
	Neravai	Druskininkų sav.	1935 m. birželio 4 d.	Broliai Jonas ir Kazys Kalpokai	Už santūriomis tautinėmis spalvomis dažyto dvigubo Vytauto kryžiaus pastatymą kaimiečiai kalėjo: Jonas-Gardine, o Kazys-Gardine ir Vilniuje. Apie 1939-40 m. kryžius savaime nunyko. [6]
	Pabiržė	Biržų raj.	1930 m.		Pastatytas prie bažnyčios, betoninis. Manoma, kad jį sukūrė skulpt. Juozas Zikaras. 1944 m. vasarą bombarduojant miestelį biustas nukrito nuo postamento. 1990 m. paminklas atstatytas. Biusto kopiją padarė skulpt. Vladas Žuklys.
	Pajevonys	Vilkaviškio raj.	1935 m.	skulpt. Antanas Aleksandravičius	Paminklo aukštis siekia 4 m, betoninis, su užrašu „Brangina laisvę pajevoniečiai 1918–1935“. Paminklas sovietmečiu nebuvo nugriautas. Restauruotas 1994 m., 2003 m. ir 2020 m.[7]
	Pašatrija	Telšių raj.	2017 m.	skulpt. Antanas Kmieliauskas	Paminklo aukštis 4,5 m, granitinis. Skirtas Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms [8]
	Perloja	Varėnos raj.	1931 m. liepos 19 d.	Projektą sukūrė dail. Petras Tarabilda, dirbo archit. Stasys Neliubšis	8,3 m aukščio, su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Paminklą kaip laisvės simbolį po II pasaulinio karo sovietai ne kartą mėgino nugriauti, tačiau paminklas išliko, kadangi perlojiškiai tam trukdė, be to, jį statant, buvo panaudoti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros.
	Pikeliai	Mažeikių raj.	1930 m.		Remontuotas 1988 m.
	Pilės	Šilalės raj.	1990 m.		Medinis, stovi Kepaluškalnio papėdėje
	Radviliškis	Radviliškio raj.	1930 m.		Obeliskas pastatytas Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono kareivinių kieme, betoninis. 6-ajame dešimtmetyje nugriautas. 1989 m. restauruotas ir atstatytas kitoje vietoje, ties Klaipėdos g. 19 (iš kiemo pusės).[9]
	Raižiai	Alytaus raj.	2010 m. birželio 26 d.	skulpt. Jonas Jagėla	Daugiau nei 5 m aukščio ir per 10 tonų sveriantis tamsiai pilkos spalvos granito paminklas pastatytas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva. Viršuje granite iškalti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak-Tamga, vidurinėje dalyje – Vytauto Didžiojo valdymo, totorių atsikėlimo į LDK ir Žalgirio mūšio metai. Apatinę paminklo dalį juosia užrašas: Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas.
	Randamonys	Druskininkų sav.	1930 m.		Cementinis paminklas su kaltiniu kryžiumi ir pritvirtinta LDK Vytauto porcelianine nuotrauka. Vietos gyventojų atnaujintas sovietmečiu ir 2015 m.
	Reškutėnai	Švenčionių raj.	1930 m.		Pastatytas J. Vinciūno rūpesčiu prie Žaugėdos upelio. Pirmasis toks paminklas lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Už tai lenkų valdžia J. Vinciūną ir jo draugijos narius nubaudė.
	Rėkučiai	Švenčionių raj.	1930 m.		Pastatytas Rėkučių Šv. Kazimiero draugijos jaunimo lėšomis iš lauko akmenų ir betono.
	Rizgūnai (Ceikinių seniūnija)	Ignalinos raj.	1930 m.		Paminklas yra 5 m aukščio, sukurtas iš betono, natūralaus akmens, papuoštas metaliniu kryžiumi.
	Seda	Mažeikių raj.	1931 m. lapkričio 22 d.	akmenkalys Povilas Bielskis	1984 m. restauruotas
	Šakarniai	Pasvalio raj.	1930 m.	Kryždirbys Stanislovas Gegeckas	Meniškai drožinėtas kryžius su Vytauto Didžiojo skulptūra, pastatė kaimo jaunimas. Pokaryje sunyko, jo elementai eksponuojami Pasvalio muziejuje.
	Senieji Trakai	Trakų raj.			Vytauto Didžiojo kelio medinė skulptūra Birutė su sūnumi Vytautu
	Senieji Trakai	Trakų raj.			Vytauto Didžiojo kelio medinė skulptūra „Vytautas Didysis“, vaizduojanti sėdintį kunigaikštį Vytautą, vienoje rankoje laikantį kalaviją, kitoje – Lietuvos valstybės simbolį Vytį.[10]
	Trakai	Trakų raj.
	Tūbinės I	Šilalės raj.	1929–1930 m.	Kryždirbys Jeronimas Jasudas (1891–1975), atkurtojo paminklo architektas – Antanas Plaipa, skulptorius – Osvaldas Neniškis	1929–1930 m. mokytojo Zigmo Jauniaus iniciatyva Tūbinėse buvo pastatytas betoninis trikampis paminklas Vytautui Didžiajam. Trijose paminklo plokštumose buvo atvaizduoti Vyčio, Gedimino bareljefai bei valstybės 10-mečio atkūrimo simbolika. Prie paminklo valstybinių švenčių bei kitų progų metu rinkdavosi vietiniai gyventojai, organizuodavo renginius jaunalietuviai, pavasarininkai, šauliai. 1964 m. paminklas buvo nugriautas. Paminklo viršūnę puošusį geležinį kryžių-saulutę išsaugojo Tūbinių kaimo gyventojal Juzefa Benėtaitė bei Katauskių šeima. 2015 m. kryžius perduotas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui. 2015 m. paminklas buvo atkurtas. Originalus paminklas stovėjo A. Stulginskio ir Gardavos gatvių sankryžos trikampyje – šiuo metu neišlikusioje erdvėje. Atstatytas sklype arčiau klebonijos, šalia A. Stulginskio gatvės. Paminklo aukštis be kryžiaus – 2,95 m, su kryžiumi – 3,72 m. 2018 m. sausio 18 d. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 42103).[11]
	Tūbinės I	Šilalės raj.	2015 m.		Kunigaikštį Vytautą vaizduojantis medžio paminklas 2015 m. pastatytas prie bendruomenės namų.
	Vadaktai	Radviliškio raj.	1930 m. spalio 27 d.		Akmeninis, piramidės formos, monumentas su valstybinio himno eilutėmis: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia. Tegul meilė LIETUVOS dega mūsų širdyse.
	Veliuona	Jurbarko raj.	1930 m.	Apolinaras Šimkūnas	Stovi priešais Veliuonos bažnyčią
	Viekšniai	Mažeikių raj.	1930 m. liepos 13 d.	Kostas Remeika iš Veiviržėnų	4 m aukščio, betoninis. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje – šv. Aloyzas, Trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis – meška. 1983–1984 ir 1999 m. restauruotas.
	Vilnius	Vilniaus m.			Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu. Vilnius, Birutės g. 2 (vaikų darželio Birutė teritorijoje)
	Vilnius	Vilniaus m.			Medinis paminklas prie Santariškių ligoninės. Vilnius, Santariškių g. 2
	Vilnius	Vilniaus m.	1930 m.		Biustas šv. Mikalojaus bažnyčioje
	Vilnius	Vilniaus m.	2017 m.	proj. Vytautas Kašuba, išliejo Rimantas Keturka	3 metrų aukščio bronzinė skulptūra Vilniaus pilių teritorijoje senojo arsenalo kiemelyje. Skulptūra nulieta meistro Rimanto Keturkos pagal skulptoriaus Vytauto Kašubos gipsinę skulptūrą, puošusią Lietuvos paviljoną Niujorko pasaulinėje parodoje 1939 metais. Skulptūra išlieta už JAV gyvenusios rašytojoa Birutės Magadalenos Kemežaitės lėšas[12].
	Vilnius	Vilniaus m.			Medinė skulptūra prie Krašto apsaugos pastato Viršuliškių g. 36
	Vištytis	Vilkaviškio raj.	1927 m. rugpjūčio 27 d.		Paminklui panaudotas I pasaulinio karo metais pastatytas obeliskas. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Antanas Smetona. 1989 m. paminklas atkurtas.
	Vyžuonos	Utenos raj.	1931 m.	Stasys Gučius, Kostas Saladžius, Pranas Zabulionis	6 m aukščio paminklas, pastatytas ant Kartuvių kalno. Statė paaugliai (piemenys): Stasys Gučius, Kostas Saladžius ir Pranas Zabulionis. 1989 m. restauruotas.

Nuotrauka	Vieta	Sritis	Atidengtas	Autorius	Aprašymas
	Brestas	Bresto	2009 m. liepos 25 d.	skulpt. Aleksiejus Pauliučiukas	Miesto centre, Gogolio ir Sovietskaja gatvių sankryžoje, esančiame 15 m aukščio paminkle pavaizduoti: Vytautas Didysis ir jo vietininkas Breste Vladimiras Vosylkaitis, o taip pat Mikalojus Radvila Juodasis. [13]
	Gardinas	Gardino	1998 m.		Lietuvių bendruomenės Gardine pastangomis, stovi prie kelio į Senąją pilį. [14]
	Girios	Gardino (Astravo raj.)			Pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išsaugotas tarybiniais laikais. Šiuo metu atnaujintas.
	Pelesa	Gardino (Varanavo raj.)	2010 m. rugsėjo 23 d.	tautodail. Algimantas Sakalauskas	Paminklas 4,7 m aukščio, ąžuolinis, pastatytas šalia Pelesos šv. Lino bažnyčios ir Pelesos privačios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba. Paminklo statybos iniciatoriai – Pelesos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Gimtinė“.

Nuotrauka	Vieta	Vaivadija	Atidengtas	Autorius	Aprašymas
	Krokuva	Mažosios Lenkijos	1910 m.	skulpt. Antanas Vivulskis	Viena iš paminklo Žalgirio mūšiui atminti skulptūrų.
	Vidugiriai	Palenkės	1930 m.		Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv. Kazimiero draugijos rūpesčiu
	Vroclavas	Žemutinės Silezijos	2016 m.	Marta Mirynowska ir Piotr Makala	Bronzinė Vroclavo simbolio nykštuko skulptūrėlė, vaizduojanti kunigaikštį Vytautą. Adresas - kunigaikščio Vytauto g. 11 (ul. Księcia Witolda 11)
	Žagariai	Palenkės	1935 m.		Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv. Kazimiero draugijos rūpesčiu
	Žvikeliai	Palenkės	1930 m.		Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv. Kazimiero draugijos rūpesčiu

Nuotrauka	Vieta	Sritis	Atidengtas	Autorius	Aprašymas
	Naugardas	Naugardo	1862 m.	skulpt. Michailas Mikešinas	Viena iš figūrų Rusijos tūkstantmečio paminkle.

Nuotrauka	Vieta	Miestas	Atidengtas	Autorius	Aprašymas
	Muziejaus parkas, Djurgardeno (šved. Djurgården) sala	Stokholmas			Medinis paminklas

• Vytautas Didysis ir mes (sud. J. Bučas, R. Mačikėnienė). – Kaunas: Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, 1991.
• Nukentėję paminklai (sud. Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. – 246 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01237-5