Gargždelė
| Gargždelė | ||
|---|---|---|
  Gargždelė |
||
| 56°03′07″š. pl. 21°36′04″r. ilg. / 56.052°š. pl. 21.601°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 63 | |
 Vikiteka |
Gargždelė | |
Gargždelė – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Salantų regioniniame parke. Kaimas garsėja akmenų skulptūrų muziejumi – Orvidų sodyba. Veikia Gargždelės šv. Barboros koplyčia.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Garżdele, rus. Горждели, liet. Gargždeliai, Gargždelė. Jis kilo nuo žodžio gargždas – suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro iki 10 cm skersmens apvalūs akmenukai. Jų čia niekados netrūko.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas driekiasi į pietryčius nuo Salantų, atviroje vietovėje. Didesnė sodybų dalis išsidėsčiusi abipus Žemaitės gatvės, t. y. senojo Plungės kelio. Kitos, vienkieminės sodybos išsimėčiusios rytinėje kaimo žemių dalyje. Kaimą pusiau dalina 169 Skuodas–Plungė plentas, o pietine žemių dalimi teka teka Alkupio upelis, paverstas melioracijos kanalu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas pradėjo formuotis XVIII a. – XIX a. pr. akmeningoje Salantų dvaro ir miesto ganyklų žemėje. 1846 m. jame jau buvo 10 dūmų,[2] o 1866 m. – 25 kiemai.[3]
Per kaimą eina senas kelias, jungiantis Salantus ir Skuodą su Plunge bei Žemaičių sostine Telšiais. Juo atvykdavo ir išvykdavo Salantų dvaro savininkai, iš Kuršo į Lietuvą traukdavo švedų kariuomenė, 1831 m. ne kartą žygiavo žemaičių sukilėlių daliniai.[4] Juo 1831 m. nuo maištaujančių valstiečių bandė pasprukti Grūšlaukės dvaro ūkvedys K. Karnilavičius, kurį sukilę baudžiauninkai Gargždelėje pagavo ir nubaudė mirties bausme.[5]
Prie senojo Plungės kelio XVIII a. pabaigoje buvo įrengtos Salantų parapijos kapinės, šalia kurių iki XX a. vidurio veikė ir protestantų kapinės.
1923 m. kaime buvo 17 ūkių.[6] Tarpukariu Gargždelė buvo seniūnijos, o po karo – apylinkės administracinis centras. Prie kaimo prijungtas šalia buvęs Perkūnkaimis.
1949 m. kaime įsikūrė kolūkis Už Taiką, prie kurio buvo prijungti aplinkinių Imbarės, Gaivališkės ir Gedgaudžių kaimų ūkininkai.
XX a. pradžioje Gargždelėje apsigyveno akmentašys Jonas Orvidas, davęs pradžią akmens meistrų Orvidų dinastijai, išgarsinusiai Gargždelę XX a. antroje pusėje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. pab. - 1915 m. | Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1940 m. | Gargždelės seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Gargždelės apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Gargždelės seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 m. | Gargždelės apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Gargždelės apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Imbarės apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Imbarės apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Imbarės seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1866 m. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 132 | 45 | 88 | 104 | 112 | 120 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 95 | 78 | 56 | 63 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs asmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazimieras Orvidas (1905–1989), akmens meistras;
- Vilius Kazimieras Orvidas (1952–1992), akmens skulptorius, pranciškonų vienuolis, Orvidų sodybos-muziejaus įkūrėjas.
Orvidų sodyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viduryje lauko vienkiemyje plyti įspūdinga ekspozicija iš didelių akmenų, storiausių rąstų, šaknų sąvartų, buities padargų, daugelio skulptūrinių akcentų. Ekspoziciją sukūrė Vilius Kazimieras Orvidas, 1952–1992. Būdamas savamokslis menininkas sukūrė eilę skulptūrų iš akmens taip pat įkomponuodamas kitų autorių kūrinius savo kompozicijose. Šiuo metu sodybą yra atvira lankytojams, kurią prižiūri sesuo Palmyra su šeima.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apeiginis akmuo su dubeniu;
- Šv. Barboros koplyčia (1824 m, pastatė Leopoldas Gorskis);
- Kapinių varpinė (XIX a.);
- Muziko Jozefo Eduardo Mašeko kapas;
- Viliaus Orvido kūrybos ir kolekcijos vieta;
- Koplytėlė su Šv. Barboros paveikslu (XX a. I pusė);
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XX a. I pusė);
- Koplytėlė su Marijos skulptūra (1901 m.);
- Koplytėlė su Marijos Sopulingosios ir Kristaus prie stulpo skulptūromis (XIX a. pab. – XX a. I pusė);
- Jono ir Kazimieros Orvidų antkapinis paminklas su skulptūriniu dekoru (XX a. II pusė; autoriai – Kazimieras ir Vilius Kazimieras Orvidai);
- Orvidų šeimos antkapinis paminklas su Nukryžiuotuoju, skulptūriniu dekoru (1989–1992 m.; autorius – Vilius Kazimieras Orvidas);
- Vytauto Didžiojo paminklas (XX a.; autorius – Vytautas Petrauskas).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 149
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
- ↑ Julius Kanarskas. Gargždelė. – Švyturys – 1992 m. rugsėjo 19 d.
- ↑ Feliksas Sliesoriūnas. 1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius, 1974
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1923. – P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2009-09-04 iš Wayback Machine projekto.
- Orvidų sodybos svetainė
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| SALANTAI – 2 km | Laiviai | ||||||||||
| Žvainiai |
|
Tuzai | |||||||||
| Imbarė – 3 km | Gedgaudžiai | Žeimiai | |||||||||
