Kapris
40°33′ š. pl. 14°14′ r. ilg. / 40.550°š. pl. 14.233°r. ilg.
Kapris (it. Isola di Capri) – Italijos sala, esanti tarp Neapolio ir Salerno įlankų. Salos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio Capros, reiškiančio šernas. Sala užima 10,4 km² plotą. Daugiausia susidariusi iš klinčių. Aukštuose uolėtuose krantuose gausu karstinių darinių: arkų, urvų, uolų. Aukščiausias salos kalnas Solaro (Solaro) yra 589 m aukščio.[1][2][3]
Saloje yra du miestai – Kapris (7278 gyventojų) ir Anakapris (6240 gyv.). Kapri sala pasižymi itin gausia augmenija – viso auga apie 800 rūšių augalų. Citrusų ir vynuogių derlius saloje nuimamas triskart per metus. Iš gėlių, auginamų saloje, gaminami įvairūs kvepalai.
Iš lankytinų vietų iškiriamas Laikrodžių bokštas, Šv. Stepono bažnyčia, Augusto sodai, Faralijonių uolos, Šv. Jokūbo kartūzų vienuolynas, Šv. Mykolo bažnyčia, San Mikelės vila, Žydroji grota ir kiti objektai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]29 m. pr. mūsų erą imperatorius Augustas, sužavėtas Kaprio salos grožio, iškeitė ją į Iskjos salą. Tuo metu saloje iškilo daug vilų. Imperatorius Tiberijus pastatydino saloje 12 vilų, paaukotų 12-ai Olimpo dievų. 27-37 m. imperijai jis vadovavo gyvendamas vienoje iš garsiausių vilų – Jupiterio viloje (villa Jovis). Žlugus Romos imperijai, salos valdovai keitė vieni kitus: ji priklausė langobardams, normanams, Neapolio ir Ispanijos karaliams, prancūzams. Salą dažnai sudrebindavo saracėnų ir turkų antpuoliai. 1860 m. Kaprio sala įėjo į Italijos karalystę.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Klifinės pakrantės uolos faraljonai
-
Vaizdas iš Augusto sodų
-
Salos uostas
-
Kaprio salos uolos
-
Reginys į Kaprio salą nuo žemyno
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 195
- ↑ Capri. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-17.
- ↑ „Island of Capri“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.