Bororai
| Bororai | |
|---|---|
 Bororų indėnai
| |
| Gyventojų skaičius | ~1400[1] |
| Populiacija šalyse |  Brazilija: 1390 Bolivija: 2 (2004 m.)
|
| Kalba (-os) | bororų, portugalų, ispanų |
| Religijos | krikščionybė, prigimtinis tikėjimas |
| Giminingos etninės grupės | ? teritoriškai guatai, šavančiai |
 Vikiteka: |
Bororai |
Bororai (port. bororos, bororós, sav. boe, oririmugudoge) – indėnų tauta, gyvenanti pietvakarių Amazonijoje: Bolivijoje ir Brazilijoje (Mato Groso šiaurės rytuose). Populiacija – ~1400 žmonių. Bororų kalba greičiausiai yra tolima že kalbų giminė (makro-že būrys). Taip pat kalba ispaniškai arba portugališkai. Išlikę tradicinės tikybos bruožų, nors dauguma formaliai krikščionys (katalikai).
Iki XVIII a. pr., kai į Amazoniją pradėjo skverbtis brazilai, bororai gyveno Guaporės ir Aragvajos aukštupių tarpupyje bei skirstėsi į vakarinį ir rytinį pogrupius. Vakariniai bororai XX a. pr. buvo daugiausia asimiliuoti, likusieji įsiliejo į rytinę grupę. Gana išskirtinė buvo šiaurinių bororų grupė, dar vadinta umutinais (sav. balorie) – priešingai nei kiti bororai, umutinų vyrai buvo barzdoti. Jie apie 1950–1960 m. buvo asimiliuoti brazilų. Jungtinėse misijose dalis bororų persimaišė su šavančiais.
Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (augina saldžiuosius ir karčiuosius manijokus, bananus, kukurūzus, tabaką, ryžius, medvilnę), žvejyba, medžiokle, rankiojimu.
Vyrų tradicinė apranga – lapų maišelis, pridengiąs genitalijas, per apeigas – žievinė juosta su gimininę priklausomybę žyminčiais ženklais. Vyrų paprotys pradurti apatinę lūpą ir įtaisyti į ją papuošalą iš plunksnų.
Tradicinis būstas – ilga pastogė, nuo XX a. – stačiakampiai kreoliniai namai dvišlaičiu stogu. Namą užima išplėstinė šeima (misijose – porinės šeimos).
Po santuokos jaunieji keliasi į žmonos namus. Būdinga ikisantuokinė lytinė laisvė. Toteminiai klanai (matrilinijiniai) sudaro egzogamines brolijas, kurios apsigyvena skirtingose žiedinio plano kaimo pusėse. Kaimo centrinėje aikštėje statomas vyrų namas.
Laidotuvių ir berniukų įšventinimo apeigas lydi eitynės su dvasių-totemų kostiumais (iki XX a. vid. dar naudotos daudytės). Šias eitynes moterims stebėti uždrausta.
Nuo XX a. pr. pas rytų bororus veikia saleziečių misionieriai, nors kai kuriuose kaimuose dar išlikusi tradicinė bendruomeninė sankloda, kai kurios apeigos, mitai.[2]
XX a. pirmoje pusėje po bororų žemes klajojo Alohos Vondervil (Aloha Wanderwell) ekspedicija ir susuko apie juos nebylų filmą. Tarp 1935–1939 m. pas bororus gyveno antropologas Klodas Levi-Strosas. Žymus Amazonijos tyrinėtojas, brazilų inžinierius Kandidas Rondonas buvo bororų kilmės.
-
Bororų laidotuvių apeigos (XIX a. pab.–XX a. pr. piešinys)
-
Kabutis iš ilčių
-
Bororų gyvenvietė
-
Bororų berniukas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
