Majorunai

Majorunai
Gyventojų skaičius	~3200
Populiacija šalyse	Brazilija: ~1590[1]  Peru: ~1400
Kalba (-os)	majorunų, portugalų, ispanų
Religijos	vietinis tikėjimas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	matisai, korubai, kiti pano

Majorunai (iš keč. mayoruna „upės žmonės“, t. p. maksirona, maksuruna), macesai (sav. matsés), barbudai (isp. barbudos „barzdočiai“) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Brazilijoje ir šiaurės rytų Peru. Ši pano tautų grupės tauta įsikūrusi Amazonės aukštupio intako Javari baseine (Amazonės valstija Brazilijoje ir Loreto departamentas Peru). Populiacija skirtingais duomenimis tarp 1200 ir 3200 žmonių. Majorunų kalba priklauso pano kalbų šeimai, taip pat vartoja ispanų, portugalų kalbas. Išlikusi prigimtinė tikyba, dalis – krikščionys.

Nuo XVI a. vid. majorunų žemėse pradėjo rodytis ispanai, daugiausia misionieriai. Maždaug iki 1970 m. buvo karo padėtyje su Peru vyriausybe, prieš majorunus taikyta plataus masto agresija. Jų žemėse pradėta naftos gavyba, kelių tiesimas, pažeidęs majorunų tradicinį gyvenimo būdą.

Gyvena pelkėtuose miškuose upių pakrantėse. Verčiasi rankiojimu, medžiokle, kapline-lydimine žemdirbyste (kukurūzai, manijokai, bananai). Kaip ginklus naudoja lanką su strėlėmis, pučiamąjį vamzdį (matyt, nuo XX a.). Išvystytas nesudėtingas audimo amatas, audžiant mažomis staklėmis iš laukinės medvilnės pluošto. Taip pat pinami krepšiai iš palmių lapų.

Didžiosios šeimos gyvenvietė sudaryta iš 3–4 būstų, skirtų atskiroms šeimoms. Būstas – pastogė su dvišlaičiu stogu, paremtu ant stulpų.

Aprangą sudaro strėnraištis arba prikyštė. Buvo paplitęs kūno tatuiravimas ir dažymas, nešiojo vėrinius iš beždžionių dantų, plaukus, nosį, ausis ir lūpas puošė plunksnomis, kriauklėmis ir lazdelėmis, vyrai išsiskusdavo viršugalvio plaukus.

Majorunų giminės linija vedama pagal tėvą.

Naudoja muzikinius instrumentus iš bambuko ir kriauklių. Majorunų tikyba, mitologija menkai ištyrinėta.^[2] Būdingas šamanizmas.