Šuolis su kartimi
Šuolis su kartimi (angl. Pole vaulting) – lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkas naudodamasi ilga ir lanksčia kartimi (dažniausiai pagaminta iš stiklo pluošto arba anglies pluošto) privalo peršokti per nustatytą kartelę jos nekliudant. Šuolio su kartimi varžybas rengė dar senovės graikai ir keltai. Rungtis pirmą kartą įtraukta į olimpinę programą 1896 m. žaidynėse. Moterų varžybos vyksta nuo 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių. Šuolio su kartimi rungtys vyksta tiek žiemos, tiek vasaros sezono metu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje šuoliai su kartimis buvo naudojami praktiniams tikslams įveikti natūralias gamtines kliūtis. Tokie metodai buvo paplitę Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės jūros regione. Šuoliai su kartimi dažniausiai buvo naudojami įveikti pelkes ir dirbtinai užtvindytus laukus nesušlapus. Venecijos gondolieriai tradiciškai naudodavo kartis persikėlimui iš valties į krantą.
Šiaurės jūros žemumose vyksta tradiciniai šuolio su kartimi varžybos (fry. Fierljeppen), kurių rezultatai remiasi ne pasiektu aukščiu, o nušoktu toliu. Tokios rungties rekordas priklauso olandui Bart Helmholt, kuris įveikė 21,01 m distanciją.[1]
Vienos ir pirmųjų šuolio su kartimi varžybos, kuriose buvo matuojamas aukštis, vyko 1843 m. Ulverstono futbolo ir kriketo klube.[2] Modernios varžybos pradėtos apie 1850 m Vokietijoje, kuomet šuoliai paplito kaip gimnastikos klubų pratimas. Moderni šuolio su kartimi technika buvo suformuota JAV XIX a. pabaigoje. Jungtinėje Karalystėje ji buvo taikoma Kaledonijos žaidynėse.
Iš pradžių kartys buvo gaminamos iš standžių medžiagų, tokių kaip bambukas arba aliuminis. Lanksčių karčių gamyba iš stiklo pluošto arba anglies pluošto leido lengvaatlečiams siekti geresnių rezultatų. Dabartiniai pasaulio rekordai priklauso Renaud Lavillenie iš Prancuzija (6,16 m) ir Yelena Isinbayeva iš Rusijos (5,06 m)
Varžybų eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šuolio su kartimi taisyklės yra analogiškos šuolio į aukštį taisyklėms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesnį aukštį, šokdami virš konstrukcijos su kartele. remdamiesi kartimi į žemę. Pašokus žemiau kartelės arba šuolio metu numetus ją – rezultatas neįskaitomas. Olimpiadoje ir pasaulio čempionate vykdomi pusfinaliai. Jų metu sportininkas jog patektu į finalą turi įvykdyti numatyta normatyvą. Jeigu įvykdžiusių normatyvą yra per mažai (dažniausiai reglamentas reikalauja 12 sportininkų) tuomet likusias vietas užpildo geriausius rezultatus parodę sportininkai. Lietuvos čempionate ir kituose smulkesnėse varžybose pusfinalių nebūna. Šuolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno šuolio, kokiame aukštyje šoks sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus iš eilės neįveikęs aukščio – sportininkas pasitraukia iš tolesnių varžybų. Sportininko klaidos skaičiuojamos iš eilės, neatsižvelgiant į aukštį. Pavyzdžiui: jeigu sportininkas du sykius neįveikė 5,25 m aukščio ir pasirinko 5,27 m aukštį, jis vis tiek turi tik vieną bandymą. Sportininkai įveikę tą patį aukštį skirstomi pagal klaidų kiekį, pavyzdžiui:
| Atletas | 4.00 | 4.05 | 4.10 | 4.15 | 4.20 | 4.25 | Aukštis | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| A | - | - | XO | XO | XO | XXX | 4.20 | 1 |
| B | O | - | O | O | XXX | 4.15 | 3 | |
| C | O | - | XO | XO | X-- | XX | 4.15 | 4 |
| D | - | XO | O | XXO | XXO | XXX | 4.20 | 2 |
| E | - | - | - | XXX | — | 5 |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ www.pbholland.com Archyvuota kopija 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ www.independent.co.uk
| |||||||||||||||||||||||||||||||
