Virosos

:Aple kuompioterėnės pruogramas-kenkiejos veizieket Virosos (pruograma)

Virosos aba virusos īr nelōstelėnės sandaras stroktūra, katra nagal augtė ė daugėntėis ož gaspaduoriaus robežiaus ė anam sokel lėgas. Luotīnėškā žuodis „virus“ znuočie tručīna. Virosā īr mažesnė ož bakterėjės, tudie nuoront i anus paveizietė rēk alektruonėnė mikruoskuopa.

Virologėjė nesena muoksla disciplėna īr, tudie egzėstou dvė klasėfėkavėma sistemi: TVTK (Terptautėnė Virosu Taksuonuomėjės Komiteta) sistema ė Baltimora sistema.

Klasifikacėje apem tėk maža šmuotieli virosu ivairuobės. 2020 m. virosā soskėrstītė i 6 svietus, 10 karalėju, 17 tėpu, 2 puotėpi, 39 klasės, 59 būrios, 8 puobūrios, 189 šeimīnas, 136 puošeimīnas, 2224 gentis, 70 puogentiu ė 9110 rūšiū. 2020 metās nebnauduojamas puosvietiu (subrealm), puokaralėju ė puoklasiu kateguorėjės, ale kėtas kāp ė seniau nauduojamas īr.

Sviets (-viria)

Puosvietis (-vira)

Karalėjė (-virae)

Puokaralėjė (-virites)

Tėps (-viricota)

Puotėpis (-viricotina)

Klasė (-viricetes)

Puoklasis (-viricetidae)

Būrīs (-virales)

Puobūris (-virineae)

Šeimīna (-viridae)

Puošeimīnė (-virinae)

Gentės (-virus)

Puogentės (-virus)

Rūšės

Nuobelė premėjės laureats bioluogs David Baltimore sokorpė Baltimora klasifėkacėjės sistema vagol genuoma tėpa. Virosa genuomā gal būtė so vėina vėjė (ss), vuo gal būtė dvė vėjė (ds). Tēpuogė struktūra gal būtė RNR, vuo gal būtė DNR ė gal nenauduotė ėšvėrkštėnės transkriptazės (RT). Tēpuogė ssRNR virosā gal būtė teigiamuos prasmies (+), kāp ė neigiamas prasmies (-). Tēp īr septīnės gropės:

• I: dsDNR virosā (tarp anū adenovirosā, herpės virosā, poksvirosā)
• II: ssDNR virosā (tarp anū DNR virosā (tarp anū parvovirosā)
• III: dsRNR virosā (e.g. Reovirosā)
• IV: teigiamuos prasmies ssRNR virosā (tarp anū koronavirosā, pikornavirosā, togavirosā)
• V: neigiamuos prasmies ssRNR virosā (tarp anū ortomiksovirosā, rhabdovirosā)
• VI: ssRNR-RT virosā (tarp anū retrovirosā)
• VII: dsDNR-RT virosā(tarp anū hepadnavirosā)