Palenkės Biala

Miesto pavadinimas kildinamas iš miesto įkūrėjo LDK etmono Piotr Janowicz, pravardės Biały („baltas“). Vėliau miestas buvo vadinamas Biała Radziwiłłowska („Radvilų Biala“) ir Biała Książęca („Kunigaikščių Biala“).

X a. pabaigoje šias žemes užėmė Kijevo Rusia. Žlugus Kijevo Rusios valstybei šios žemės atiteko Haličo-Volynės kunigaikštystei, kuriai žlungnat XIII–XIV a. dėl šių žemių kovojo LDK, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir prijungė prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.^[3][4]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1481 m. Manoma, kad gyvenvietę įkūrė LDK etmonas, Iljiničių šeimos atstovas Piotr Janowicz. 1569 m. miesto valdytojais tapo Radvilos, su kurių valdymo pradžia prasidėjo ir miesto plėtra.

1622 m. pastatyta Palenkės Bialos Radvilų pilis, kurios statybas finansavo miesto valdytojas Aleksandras Liudvikas Radvila. 1628 m. įkurta Palenkės Bialos akademija, kuri nuo 1633 m. veikė kaip Krokuvos universiteto filija. Tai buvo antroji aukštoji mokykla LDK žemėse (po Vilniaus universiteto). Šiuo požiūriu Biala buvo svarbus LDK švietimo centras. Ekonominiu požiūriu Biala irgi buvo išskirtinė – per miestą ėjo pagrindiniai keliai, vedę iš vakarų Europos ir Lenkijos į LDK gilumą ir Maskvą.^[5]

Miesto augimą sustabdė 1655–1660 m. vykęs švedų tvanas, miestą niokojo kazokų ir Transilvanijos kunigaikščių kariuomenių antpuoliai. Didiko Mykolo Kazimiero Radvilos rūpesčiu 1670 m. gyvenvietė buvo atstatyta, suteiktos Magdeburgo teisės ir Palenkės Bialos miesto herbas. XVIII a. mieste įkurtos Palenkės Bialos Naujosios žydų kapinės.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. šios žemės priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1795–1803 m. miestas buvo Palenkės Bialos cirkulo centras. 1809–1816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 1837–1844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos.

1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcių gubernijos, kuris jai priklausė iki 1912 m., buvo Bialos apskrities centras.^[6] XIX a. pabaigoje mieste įsikūrė carinės Rusijos garnizonas. 1883 m. galutinai nugriauti Radvilų rūmai. 1912–1915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 1915–1919 m. priklausė Oberostui. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Tarpukariu Palenkės Bialoje veikė lėktuvų gamykla ‘’Podlaska Wytwórnia Samolotów’’. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Palenkės Bialos Senosios žydų kapinės.

1939 m. rugsėjo 13 d. miestą užėmė vokiečių kariuomenė, bet jau rugsėjo 26 d. pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimą perdavė miestą sovietams, kuriems šis priklausė iki spalio 10 dienos, kai sovietai miestą vėl perdavė vokiečiams. Sovietų trumpos okupacijos metu buvo išvogta visa lėktuvų gamyklos technika, o pati gamykla paversta griuvėsiais. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1957 m. įkurtas Podlasie Biała Podlaska futbolo klubas. 1975–1998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai.

 

 

 

 

 

 

• Aleksandras Liudvikas Radvila (1594–1654) – Bresto vaivada, Polocko vaivada;
• Jurgis Ivanovičius Iljiničius – Lietuvos dvaro maršalka;
• Kotryna Sobieskytė (1634–1694) – LDK kanclerienė;
• Ona Kotryna Sanguškaitė (1676–1746) – LDK kanclerienė;
• Jeronimas Florijonas Radvila (1715–1760) – LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas;
• Karolis Stanislovas Radvila II (1734–1790) – Vilniaus vaivada, ATR seimo maršalka;
• Honorat Koźmiński (1829–1916) – lenkų teologas;
• Władysław Holewiński (1834–1919) – teisininkas, profesorius;
• Maksymilian Hartglas – žydų politikas, advokatas;
• Roman Kłosowski – lenkų teatrų ir filmų aktorius;
• Marcin Wójcik – kabareto artistas;
• Ariel Borysiuk – futbolininkas;
• Bogusław Kaczyński – žurnalistas, publicistas, muzikos kritikas;
• Wacław Kowalski – lenkų teatrų ir filmų aktorius;
• Jacek Kaspszyk – dirigentas;
• Paulina Biranowska – tinklininkė.

Mieste įsikūrę Šiaurinis Palenkės Bialos dekanatas ir Pietinis Palenkės Bialos dekanatas, kuriuose yra šios mieste veikiančios katalikų parapijos:

• Palenkės Bialos Gailestingojo Kristaus parapija;
• Palenkės Bialos Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapija;
• Palenkės Bialos Palaimintojo Honorato Kožminskio parapija;
• Palenkės Bialos Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija;
• Palenkės Bialos Šv. Onos parapija;
• Palenkės Bialos Šv. Arkangelo Mykolo parapija.

• Palenkės Bialos Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1572 metais;
• Palenkės Bialos Šv. Antano bažnyčia pastatyta 1672–1684 metais;
• Palenkės Bialos Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pastatyta 1747–1759 metais;
• Palenkės Bialos Palaimintojo Honorato Kožminskio bažnyčia pastatyta 1992–1998 metais;
• Palenkės Bialos Gailestingojo Kristaus bažnyčia pastatyta 1984–1996 metais.

Mieste įsikūręs Palenkės Bialos stačiatikių dekanatas, kuriam priklauso mieste veikianti Palenkės Bialos Šv. Kirilo ir Metodijaus parapija ir jai priklausanti Palenkės Bialos Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė.

• Palenkės Bialos Senoji sinagoga pastatyta 1826 metais;
• Palenkės Bialos sinagoga pastatyta XIX a. pradžioje;
• Palenkės Bialos Pašto gatvės sinagoga pastatyta XIX a. pradžioje;
• Palenkės Bialos Lazienos gatvės sinagoga pastatyta XX a. pradžioje.

Miesto teritorijoje yra dvi geležinkelio stotys: Palenkės Bialos geležinkelio stotis ir Palenkės Bialos Rozžondovos geležinkelio stotis per kurias eina Varšuva-Terespolis geležinkelio linija. Taip pat šalia miesto įsikūręs Palenkės Bialos oro uostas.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

• Krašto kelias   Švieckas – Poznanė – Varšuva – Palenkės Biala – Terespolis
• Vaivadijos kelias Nr.   Palenkės Biala – Konstantinuvas – Sarnakai
• Vaivadijos kelias Nr.   Palenkės Biala – Višnicė – Chelmas – Krasnistavas
• Europos kelias   Korkas – Kardifas – Utrechtas – Berlynas – Varšuva – Palenkės Biala – Minskas – Maskva – Omskas

•   Baranovičiai, Baltarusija
•   Brestas, Baltarusija
•   Njoras, Prancūzija
•   Smolenskas, Rusija

•  
  Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
•  
  Gailestingojo Kristaus bažnyčia
•  
  Palaimintojo Honorato Kožminskio bažnyčia
•  
  Šv. Morkaus karininkų cerkvė
•  
  Turgaus aikštė
•  
  Turgaus aikštė
•  
  Turgaus aikštė
•  
  Bresto gatvė
•  
•  
•  
•  

• Rafał Zubkowicz, Elena Vetrova, Aleksadnr Pańko, Andriej Abramczuk: Biała Podlaska – Brześć. Niedokryty wschód. Kraków: Amistad Sp. z.o.o – Program PolskaTurystycza.pl, 2008, s. 67-82. ISBN 978-83-7560-023-0.

• Oficiali svetainė
• Miesto žydų istorija