Lapkričio 29
data
Spa – Lapkritis – Gru | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | |
2024 |
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti- Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena yra draugo diena (Lietuvoje).
Vardadieniai
redaguotiButvydė – Daujotas – Saturnas – Saturninas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1957 – Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
- 2001 – Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1857 m. – Aleksandras Žirkevičius, rusų poetas, prozaikas, publicistas, karinis teisininkas, literatas teisininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas (m. 1927 m.).
- 1864 m. – Karolis Bohdanovičius, lietuvių kilmės lenkų geologas, geografas ir keliautojas (m. 1947 m.).
- 1895 m. – Vladas Grudzinskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1967 m.).
- 1900 m. – Rapolas Mackonis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (m. 1982 m.).
- 1901 m. – Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
- 1905 m. – Alice Stephens-Salaveičikaitė, pedagogė, chorvedė, dainininkė (sopranas) (m. 1984 m.).
- 1909 m.:
- Gražutė Šlapelytė-Sirutienė, Lietuvos pedagogė, kalbininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 2009 m.).
- Valerijonas Knyva, poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1941 m.).
- 1910 m.:
- Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (m. 1961 m.).
- Jonas Narvidas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1982 m.).
- 1924 m. – Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Lietuvos architektas (m. 1978 m.).
- 1933 m. – Prof. Algis Mickūnas, Ohajo (JAV) universiteto profesorius, vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys (2008). Klaipėdos universiteto garbės daktaras (2000).[1].
- 1935 m. – Ema Mikulėnaitė, Lietuvos rašytoja.
- 1938 m. – Mečislovas Navickas, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1939 m. – Zenonas Rinkevičius, Lietuvos chorvedys, pedagogas (m. 2018 m.).
- 1950 m.:
- Aloyzas Paulikas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
- Alvydas Dirsė, gydytojas terapeutas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1953 m. – Jadvyga Dzencevičienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Alfredas Gumuliauskas, Lietuvos architektas (m. 2023 m.).
- 1955 m. – Žygintas Pečiulis, žurnalistas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT tarybos pirmininkas (m. 2021 m.).
- 1956 m. – Algirdas Kumža, teisininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1957 m. – Rimantas Zavackas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Povilas Balčiūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vacys Vaivada, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1959 m. – Rasa Ališauskienė, Lietuvos psichologė, sociologė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1966 m. – Arūnas Aleksandravičius, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Kęstutis Pakalnis, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1976 m. – Robertas Povilaitis, psichologas, psichologinės pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas. Aktyviai propaguoja smurto ir patyčių mažinimo Lietuvos mokyklose idėją, 2006-ųjų “Lietuvos tolerancijos žmogus”.
- 1983 m. – Gediminas Mikulėnas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
redaguoti- 1662 m. – Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas (g. 1625 m.).
- 1826 m. – Vincas Anupras Herberskis, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras (g. 1784 m.).
- 1932 m. – Juozas Balkus, pedagogas ir poetas (g. 1903 m.).
- 1947 m. – Jonas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, karikatūristas (g. 1898 m.).
- 1953 m. – Jonas Augevičius, gydytojas, Lietuvos karinis veikėjas. Pulkininkas leitenantas (g. 1883 m.).
- 1956 m. – Juozas Musteikis, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (g. 1889 m.).
- 1957 m. – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas (g. 1918 m.).
- 1967 m. – Pranas Lembertas, Lietuvos teisininkas, poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (g. 1897 m.).
- 1987 m. – Mikalojus Lukinas, Lietuvos miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras. Lietuvos ąžuolynų puoselėtojas (g. 1906 m.).
- 1990 m. – Antanas Ilčiukas, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas, kompozitorius (g. 1902 m.).
- 1999 m. – Vytautas Gedgaudas, Lietuvos žurnalistas (g. 1912 m.).
- 2009 m. – Balys Balčiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
- 2020 m. – Bernardas Aleknavičius, Lietuvos fotografas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas (g. 1930 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1830 – Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.
- 1877 – Tomas Edisonas pirmą kartą demonstravo fonografą.
- 1890 – Įsigaliojus Meiji Konstitucijai pirmą kartą susirinko Japonijos parlamentas.
- 1899 – įkurtas futbolo klubas FC Barcelona.
- 1945 – susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
- 1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
- 1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Gimimo dienos
redaguoti- 1781 m. – Andresas Beljas, Čilės – Venesuelos poetas, humanistas, teisininkas (teisėtyrininkas tarptautininkas), filosofas, švietėjas (m. 1865 m.).
- 1797 m. – Gaetanas Donicetis, italų kompozitorius, žymus belcanto meistras, vienas reikšmingiausių XIX a. pirmosios pusės italų operos kūrėjų (m. 1848 m.).
- 1803 m. – Johann Christian Andreas Doppler, austrų fizikas ir matematikas (m. 1853 m.).
- 1835 m. – Imperatorienė Cisi, kilusi iš Mandžiūrijos Jehe Naros klano. Tai buvo stipri ir charizmatiška asmenybė, tapusi Čing dinastijos de facto lydere ir nuo 1861 m. iki 1908 m. valdžiusi Kiniją. Daugelis istorikų jos valdymo metodus įvardina kaip despotizmą ir sieja ją su imperatoriškosios Kinijos žlugimu (m. 1908 m.).
- 1874 m. – Antonio Caetano de Abreu Freire Egas Moniz, 1949 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1955 m.).
- 1898 m. – Klaivas Steplesas Lujis, mokslininkas, medievalistas, literatūros kritikas ir eseistas (m. 1963 m.).
- 1909 m. – Iraklis Abašidzė, gruzinų poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1992 m.).
- 1920 m. – Jegoras Ligačiovas, SSRS partinis ir valstybės veikėjas, TSKP Politinio biuro narys (m. 2021 m.).
- 1932 m. – Jacques Chirac (liet. Žakas Širakas) – prancūzų politikas, Prancūzijos prezidentas 1995–2007 m.
- 1969 m. – Kasey Keller, futbolininkas, JAV rinktinės ir Seattle Sounders klubo vartinikas.
- 1981 m. – Souleymane Youla, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Eskişehirspor klubo puolėjas.
- 1982 m. – Džonas Mensa, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Lyon klubo (pastaruoju metu skolinamas Sunderland AFC) gynėjas.
- 1984 m. – Katlego Mphela, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir Mamelodi Sundowns klubo puolėjas.
Mirtys
redaguoti- 1314 m. – Pilypas IV Gražusis, Pilypo III sūnus ir įpėdinis, Prancūzijos karalius 1285 m. spalio 5 d. – 1314 m. lapkričio 29 d. Karūnuotas 1286 m. sausio 6 d. Reimse (g. 1268 m.).
- 1378 m. – Karolis IV Liuksemburgietis, 1355–1378 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1346–1378 m. Čekijos karalius (g. 1316 m.).
- 1543 m. – Hansas Holbeinas Jaunesnysis, vienas žymiausių vokiečių renesanso tapytojų. Jis nutapė daugybės to meto garsių žmonių portretų taip pat tapė religine temomatika (g. 1498 m.).
- 1643 m. – Klaudijus Monteverdis, vienas žymiausių italų kompozitorių, kurio kūryba jau peržengia Renesanso ribą (g. 1567 m.).
- 1780 m. – Marija Teresė, Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė (g. 1717 m.).
- 1861 m. – Nikolajus Dobroliubovas, rusų literatūros kritikas, publicistas, revoliucinio judėjimo šalininkas, revoliucinis demokratas (g. 1836 m.).
- 1924 m. – Džiakomas Pučinis, Italų kompozitorius (g. 1858 m.).
- 1941 m. – Zoja Kosmodemjanskaja, tarybinė partizanė, Tarybų Sąjungos didvyrė (g. 1923 m.).
- 1988 m. – Nilsas Bejerotas, švedų kriminalistas ir psichologas (g. 1921 m.).
- 2001 m. – George Harrison, vokalistas, dainų autorius, filmų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip pagrindinis britų muzikos grupės The Beatles gitaristas. Sukūrė žinomas dainas, kaip „Taxman“, „I Want To Tell You“ „Think For Yourself“ „While My Guitar Gently Weeps“. Įkvėptas hinduizmo, sukūrė „Within You Without You“, „The Inner Light“ ir t. t (g. 1943 m.).
- 2019 m. – Yasuhiro Nakasone, Japonijos ministras pirmininkas (1982–1987 m.).
- 2020 m. – Papa Bouba Diop, senegaliečių futbolininkas, Senegalo rinktinės ir West Ham United klubo saugas (g. 1978 m.).
- 2023 m. – Henris Kisindžeris, amerikiečių politikas, vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje respublikonų vyriausybėse 1968–1972 m. (g. 1923 m.).[3]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija XV tomas
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Sanger, David E. (2023-11-29). „Henry Kissinger Is Dead at 100; Shaped Nation's Cold War History“. The New York Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-11-30.