Vihara
Vihara (skr. विहार = IAST: vihāra) – budistų vienuolynas Indijoje. Šis žodis taip pat paplitęs po Pietryčių ir Rytų Azijos šalis, kur kartais reiškia ne tik budistų vienuolyną, bet ir šventyklą.
Tradicinė vihara susideda iš keturkampio plano susirinkimų salės (čaitjos), iš trijų pusių apjuostos mažomis celėmis. Viharos buvo statomos III a. pr. m. e.–VIII a. m. e. kaip atskiri statiniai arba iškalamos uoloje.[1]
Budistų viharos išsivystė iš laikinų pastogių (dažniausiai olų, pašiūrių), kur lietinguoju laikmečiu apsistodavo klajojančių budistų bendruomenė (sangha). Vėliau, kai budizmą pradėjo remti turtingi prekijai ir valdovai, vietoje tokių laikinų prieglobsčių pradėtos statyti nuolat gyvenamos viharos. Jos tapo svarbiais religiniais, mokslo centrais, pro jas eidavo svarbūs prekybiniai keliai. Viharų statyba nunyko drauge su budizmu Indijoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vihara. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 240 psl.
