Tagalai

Tagalai
Tagalai religinėje šventėje Malolose
Gyventojų skaičius	>30 mln.
Populiacija šalyse	Filipinai: 30 mln.[1]  JAV  Saudo Arabija  Kanada
Kalba (-os)	tagalų, anglų
Religijos	krikščionybė (daugiausia katalikybė)
Giminingos etninės grupės	visajai, bikolai, kiti filipiniečiai ir austroneziečiai
Vikiteka:	Tagalai

Tagalai (Katagalugan, Mga Tagalog, Lahing Tagalog) – austroneziečių tauta, gyvenanti Filipinuose – Lusono salos pietuose ir centre, Mindoro ir Marindukės salose. Tai antra gausiausia filipiniečių tauta (po visajų), sudarantys ~28 % Filipinų gyventojų. Populiacija – apie 30 mln. žmonių. Kalba tagalų kalba (austroneziečių šeima; valstybinė Filipinų kalba), taip pat angliškai. Didžioji dauguma tikinčiųjų yra katalikai, taip pat yra protestantų, nepriklausomų Aglipajos, Kristaus bažnyčių narių. Ryškus religinis sinkretizmas (senosios tagalų religijos, hinduizmo, budizmo elementai).

Tagalai – viena labiausiai kultūriškai ir ekonomiškai dominuojančių Filipinų tautų, jų vaidmuo svarbus politinėje salyno istorijoje. Ispanams užkariaujant Filipinus (XVI a. antra pusė) tagalai gyveno susiskirstę į barangajus – seniūno (lakat, dato) vadovaujamas kaimo bendruomenes. Vyravo nedideli barangajai, apimdavę 20–100 šeimų. Skirstydavosi į kilminguosius (maharlika), laisvuosius (timagua) ir pavaldžiuosius (aliping). Pastarieji skirstėsi į paprastus valstiečius (namamahai) ir neturinčius savo žemės (sagigilid). Karinių konfliktų metu barangajai jungdavosi į laikinas sąjungas.

Svarbiausi tradiciniai verslai: žemdirbystė (ryžiai, kukurūzai, mangai, kava, bananai, kokospalmės, abaka, tabakas, kaučiukmedžiai, cukrinės palmės, cukranendrės), gyvulininkystė (buivolai, ožkos, kiaulės), paukštininkystė (vištos, antys). Gyvenantys pakrantėse daugiausia verčiasi žvejyba (silkės, sardinės, ančiuviai, tunai, skumbrės), tinklų pynimu, valčių gamyba. Taip pat žvejojama upėse, žuvys veisiamos tvenkiniuose, ryžių laukuose. Išplėtoti amatai – audimas, pynimas iš bambuko ir rotango (krepšiai, baldai, dembliai, skrybėlės), abakos pluošto apdirbimas, siuvinėjimas, medžio drožyba, puodininkystė, metalo apdirbimas. Dabar daugelis tagalų dirba pramonėje, paslaugų sferoje, mechanizuotame žemės ūkyje.^[2]

Tagalai tradiciškai gyvena nedideliuose miestuose puebluose ir kaimo gyvenvietėse. Tradicinis būstas – karkasinis 1–2 kambarių medinis ir bambukinis namas, aukštu keturšlaičiu palmių lapų stogu. Tradiciniai moterų drabužiai – nesusiūtas sijonas, palaidinė, trumpas švarkas, vyrų – siauros kelnės, ilgi, siuvinėti marškiniai su apykakle, šiaudinė skrybėlė. Tradicinę ir iš ispanų nuo XVI a. antros pusės perimtą aprangą keičia šiuolaikinė europietiška. Tradiciniai valgiai gaminami iš ryžių, žuvies, mėsos.^[3]

Būdinga bilateralinė giminystė. Paplitusi monogaminė, nuklearinė šeima. Tagalų turtinga mitologija, folkloras. Katalikų šventųjų švenčių, Naujųjų metų proga rengia spalvingas fiestas su karnavaliniais rūbais, teatralizuotomis procesijomis. Svarbus Juodojo Nazariečio kultas (Manilos Kijapo bažnyčioje esantis juodojo Kristaus paveikslas). Gerbiamos šventosios vietos – dambanos. Tagalai patyrė didelę ispanų kultūros įtaką.

• 
  Tagalai XIX a. piešinyje
• 
  Tagalų vyras iš Manilos (XX a. pr.)
• 
  Religinė šventė Maniloje
• 
  Juodojo Nazariečio krucifiksas