Rudasis cukrus

Rudasis cukrus – sacharozės produktas, nerafinuotas arba dalinai rafinuotas minkštas cukrus, kuriam rudą spalvą suteikia melasa. Natūralų rudąjį cukrų sudaro cukraus kristalai ir gamtinės melasos liekanos, pramoninį – rafinuotas baltasis cukrus ir pridėtinė melasa.

Pagal bendrą tūrį, pramoniniame rudajame cukruje yra nuo 3,5% melasos (šviesiai rudas cukrus) iki 6,5% melasos (tamsiai rudas cukrus).^[1]

Produktas dėl sudėtyje esančios melasos yra natūraliai drėgnas ir paprastai smulkesnis už baltąjį cukrų.

Rudasis cukrus dažnai gaminamas pridedant cukranendrių melasos į visiškai rafinuotus baltojo cukraus kristalus, siekiant atidžiau kontroliuoti melasos ir cukraus kristalų santykį ir sumažinti gamybos išlaidas. Tokiu būdu paruoštas rudasis cukrus dažnai yra šiurkštesnis nei nerafinuotas jo ekvivalentas, o pridėtinė melasa gali būti lengvai nuplaunama. Tuo tarpu plaunant nerafinuotą rudąjį cukrų, jo gelsvai balta spalva išlieka dėl natūraliai sudėtyje esančios melasos.

Pramoninio rudojo cukraus gamybai melasa dažniausiai išgaunama iš cukranendrių, nes jos skonis geresnis nei cukrinių runkelių melasos. Tuo tarpu gamybai naudojamas baltasis cukrus gali būti tiek iš cukranendrių, tiek cukrinių runkelių, nes jų cheminė sudėtis, maistinė vertė, spalva ir skonis nesiskiria. Melasa užmaskuoja net ir netobulai rafinuoto baltojo cukraus spalvos, kvapo ir skonio trūkumus.

Natūralus rudasis cukrus išgaunamas sulaikant nedidelį arba didelį melasos kiekį dalinai išgarintose cukranendrių sultyse. Kadangi natūraliame rudajame cukruje yra daugiau melasos, jis turi šiek tiek didesnę maistinę vertę ir mineralų kiekį nei baltasis cukrus.

100 g rudojo cukraus yra 377 kalorijos, tuo tarpu 100 g baltojo cukraus yra 387 kalorijos. Bet kokie mineralai, esantys rudajame cukruje, gaunami iš melasos. 100 g rudojo cukraus yra geležies (15% rekomenduojamos paros normos), kitų vitaminų ar mineralų kiekis yra nereikšmingas.