Sagas (krakmolas)

Sagas – iš tikrojo sago (lot. Metroxylon sagu) palmių stiebų gaunamas krakmolas. Jis plačiai naudojamas maistui Naujojoje Gvinėjoje, Molukų salose, rečiau – Malaizijoje, Indonezijoje, Pietų Azijoje.

Siekiant gauti sagą, palmė nukertama, jos kamiene susikaupus didžiausiam krakmolo kiekiui – žydėjimo metu, dar nepradėjus formuotis vaisiams. Kamienas supjaustomas į metro ilgio baslius, jie perskeliami išilgai ir išimama krakmolinga šerdis. Iš vieno medžio jos gaunama 270–350 kg. Tada šerdis užpilama vandeniu ir trinama, kad suirtų audiniai ir išsiplautų krakmolas. Tai daroma kelis kartus, vis iš naujo pakeičiant vandenį. Galiausiai gautas krakmolingas skystis paliekamas nusistovėti, viršutinis vanduo nupilamas, o likusi krakmolo košė išdžiovinama saulėje. Sagas taip pat gaminamas ir pramoniniu būdu, į prekybą dažnai patiekiamas mažų apvalių kruopelių pavidalu.^[1]

Naujojoje Gvinėjoje ir aplinkinėse salose sagas naudojamas kaip pagrindinė valgių dalis, iš jo verdama košė, kepami blynai, gaminami saldumynai ir kita. Regione populiarus fermentuoto sago valgis ega.^[2] Kitose šalyse iš sago dažniausiai gaminami įvairūs desertai.

Kadangi sagas yra beveik grynas krakmolas, jį sudaro daugiausiai angliavandeniai, tačiau turi ir kalcio, magnio, kalio.^[3]

Šaltiniai

↑ Craig R. Elevitch. Traditional Trees of Pacific Islands: Their Culture, Environment, and Use. PAR, 2006, p. 505
↑ Utilization of Tropical Foods: Trees. Food and Agriculture Organization of the United Nations, 1989, p. 3-4
↑ Sago saga Archyvuota kopija 2010-09-20 iš Wayback Machine projekto., The Hindu, 2004-10-18

[1] Craig R. Elevitch. Traditional Trees of Pacific Islands: Their Culture, Environment, and Use. PAR, 2006, p. 505

[2] Utilization of Tropical Foods: Trees. Food and Agriculture Organization of the United Nations, 1989, p. 3-4

[3] Sago saga Archyvuota kopija 2010-09-20 iš Wayback Machine projekto., The Hindu, 2004-10-18

[1]

[2]

[3]