Manšas (departamentas)

Manšas Manche
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	Sen Lo
Kantonai	57
Gyventojų (2016)	498 362
Plotas	5 951 km²
Tankumas (2016)	84 žm./km²
Vikiteka	ManšasVikiteka

Manšas (pranc. Manche) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės vakaruose, Žemutinės Normandijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo sąsiaurį. Administracinis centras – Sen Lo (Saint-Lô).

Departamente 4 apskritys, 27 kantonai, 8 municipaliniai susivienijimai ir 446 komunos. Plotas – 5 951 km².

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Normandijos provinciją. Administracinis centras pradžioje buvo Kutansas, nuo 1796 m. Sent Lo. Į Kutansą administracija vėl buvo laikinai perkelta, kai Antrojo pasaulinio karo metais buvo visiškai sugriautas Sent Lo miestas.

Šiame regione gyvenusias keltų unelių ir abrikatų gentis 56 m. PK nukariavo romėnai, vėliau bretonai, normandai, o 933 m. – Filipas Augustas. Nuo 1204 m. tai Prancūzijos karalystės dalis.

Manšas nuolat tapdavo karų ir kovų arena. Šioje žemėje vyko Šimtametis karas, Religiniai karai, 1639 m. basakojų sukilimas, 1793 m. Vandėjos karai. Granvilis tapo korsarų sostine, o netoliese buvo įkurtas karinis uostas Šerbūras (Cherbourg).

XIX a. prasidėjo krašto industrializavimas, atsirado metalo perdirbimo gamyklų, o maisto pramonė persiorientavo į gamybą eksportui.

1940 m. kraštą okupavę vokiečiai pastatė fortifikacinį Atlanto pylimą. 1944 m. departamento teritorijoje vyko Normandijos mūšis, vėliau operacija Kobra. Po jų 80-90 % pastatų miestuose buvo sugriauta, kai kurie jų baigti atstatyti tik 1960 m.

Manšo departamentas ribojasi su Kalvadoso, Orno, Majeno, Ilio ir Vileno departamentais ir 350 km. La Manšo pakrante.

• Sen Lo (Saint-Lô) – 20 090 gyventojų (1999 m.)
• Avranšas (Avranches) – 8 500 gyventojų
• Šerbūras Oktevilis (Cherbourg-Octeville) – 42 318 gyventojų
• Kutansas (Coutances) – 9 520 gyventojų

Klimatas okeaninis, su didele Atlanto ir Golfo srovės įtaka. Žiemos švelnios, šalčiai būna retai. Vasaros vidutinė temperatūra siekia 25°C. Lietaus iškrenta nuo 700 mm pakrantėje iki 1300 mm departamento pietuose. Todėl natūraliai auga palmės, mimozos, agavos ir kiti šilumą mėgstantys augalai.

Žemės ūkis – pagrindinė ekonomikos šaka. Pagal gamybos apimtis Manšas pirmauja visoje Prancūzijoje. Laikoma daug raguočių, avių, ožkų. Gaminamas sūris, sviestas. Auginamos bulvės, morkos, porai, kopūstai ir kitos daržovės.

Šerbūre sukoncentruota žvejybos pramonė, laivų statyba, jūrinis turizmas, be to, tai karinis uostas.

Turizmas departamente daugiausiai sezoninis, yra nemažai jachtų ir mažųjų laivų prieplaukų su polisio bazėmis.

• Futbolas: AS Cherbourg, US Avranches, Saint-Lô, Granville, Villedieu
• Dviračiai: Tour de France lenktynių etapai 21 kartą ėjo departamento teritorija

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žanas Bizė, Žanas Pjeras Godfrua ir Žanas Fransua Legranas, Atstovų rūmuose – 5 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 53 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

• 1801–1804 m. – Jean-Pierre Bachasson, kunigaikštis Montalivetas
• 2004 m. – Nicolas Desforges

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra
• Generalinė taryba Archyvuota kopija 2004-11-23 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Prancūzijos administraciniai regionai Dabartiniai (nuo 2016) Overnė-Rona-Alpės Burgundija-Franš Kontė Bretanė Centras-Luaros Slėnis Korsika Grand Estas Aukštutinė Prancūzija Il de Fransas Normandija Naujoji Akvitanija Oksitanija Luaros kraštas Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas Buvę (1982–2015) Elzasas Akvitanija Overnė Burgundija Šampanė-Ardėnai Franš Kontė Langedokas-Rusijonas Limuzenas Lotaringija Žemutinė Normandija Pietūs-Pirėnai Šiaurė-Pa de Kalė Pikardija Puatu-Šarantos Rona-Alpės Aukštutinė Normandija Užjūrio regionai Prancūzijos Gviana Gvadelupa Martinika Majotas Reunjonas