Ivrėja

Ivrėja it. Ivrea
Miesto reginys
Ivrėja 45°28′00″ š. pl. 07°53′00″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 7.88333°r. ilg. / 45.46667; 7.88333 (Ivrėja)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Pjemontas
Provincija	Turino provincija
Gyventojų (2018)	23 637
Plotas	30,1 km²
Tankumas (2018)	785 žm./km²
Altitudė	253 m
Vikiteka	Ivrėja
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1538

Ivrėja (arba Ivrea, it. Ivrea) – miestas šiaurės vakarų Italijoje, Pjemonte, į šiaurę nuo Turino, Alpių papėdėje, prie Dora Baltėjos upės. Per miestą eina Turino–Aostos geležinkelis ir plentas.

Vystoma elektronikos įrengimų, chemijos, tekstilės, maisto pramonė, turizmas. Veikia miesto, šiuolaikinės architektūros muziejai, kunigų seminarija (su biblioteka).

Ivrėja itin garsėja savo kasmetiniu karnavalu, kurio žymiausia dalis – apelsinų mūšis.

Mieste išlikęs gausus architektūros paveldas: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (X–XI a., pastatyta IV a. bažnyčios vietoje; buvo romaninė, bet XVIII a. perstatyta baroko stiliumi; yra Šv. Beso relikvijos), Šv. Bernardino (1455 m.), Šv. Mikalojaus Tolentiečio (1605–1627 m.), Šv. Gaudencijaus bažnyčios, XIV a. pilis, XVIII a. rotušė, kunigų seminarijos pastatas (1715–1746 m.), XX a. vid. gyvenamieji namai ir biurai.

~V a. pr. m. e. čia gyveno keltai. 100 m. pr. m. e. romėnai čia įkūrė tvirtovę Eporediją (Eporedia). Tai buvo svarbus gynybinis taškas prie vieno iš pagrindinių kelių per Alpes. VI–VII a. Ivrėja buvo kraštą užkariavusių langobardų grafystės sostinė, nuo IX a. – frankų markgrafystės centras. XII a. tapo laisvuoju miestu, bet 1266 m. atiteko Monferato, o 1313 m. – Savojos kunigaikščiams.^[1]

XX a. pr. Ivrėja tapo svarbiu pramoniniu centru. Čia įsikūrusi bendrovė „Olivetti“ ėmė gaminti spausdinimo mašinėles, skaičiuotuvus, vėliau – kompiuterius. 2018 m. miesto pramoninis ir istorinis paveldas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• 
  Katedra
• 
  Šv. Bernardo bažnyčia
• 
  Senamiesčio gatvė
• 
  Apelsinų mūšis per Ivrėjos karnavalą

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai