Matera

Matera it. Matera
Miesto reginys
Matera 40°40′0″ š. pl. 16°36′0″ r. ilg. / 40.66667°š. pl. 16.60000°r. ilg. / 40.66667; 16.60000 (Matera)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Bazilikata
Provincija	Materos provincija
Gyventojų (2006)	60 310
Plotas	387 km²
Tankumas (2006)	156 žm./km²
Altitudė	401 m
Pašto kodas	75100
Tel. kodas	0835
Vikiteka	Matera
Miesto globėjas (-ai)	Madonna della Bruna
UNESCO	(angl.) (pranc.): 670

Matera (it. Matera) – miestas Pietų Italijoje, Bazilikatos regione, Materos provincijoje.

Neskaitant žemės ūkio, kuris yra tradicinis verslas, XX a. dešimtame dešimtmetyje miestui ir aplinkinioms sritims svarbiausia ekonomikos šaka tapo baldai su apmušalais. Miestas įsikūres mažame kanjone, kurį išrausė mažas upelis Gravina.

Materos apylinkės apgyvendintos nuo paleolito laikų. Miestą tariamai įkūrė romėnai III a. pr. m. e. ir pavadino Meteola konsului Liucijui Cecilijui Metelui atminti. 664 m. miestą užėmė lombardai ir jis tapo Benevento kunigaikštystės dalimi. VII-VIII a. gretimuose urvuose įsikūrė benediktinai ir graikų stačiatikiai. IX-X a. čia vyko kova tarp saracėnų, Bizantijos ir Šventosios Romos imperatoriaus, įskaitant Liudviką II, kuris sugriovė miestą. Apulijoje apsistojus normanams Meterą valdė nuo 1043 m. Viljamas Geležinė ranka.

Po kelių maro epidemijų ir žemės drebėjimų XV a. miestas tapo Aragono nuosavybe ir buvo atiduotas kaip feodas Tramontano šeimai. Bet 1514 m. gyventojai sukilo ir nužudė grafą Džiovanį Karlą Tramontaną. XVII a. Matera atiteko Orsinių šeimai ir tapo Terre d’Otranto di Puglia dalimi. Vėliau miestas tapo Bazilikatos sostine, kol Juozapas Bonapartas 1806 m. ją perkėlė į Potencą.

1927 m. ji tapo Materos provincijos sostine. 1943 m. rugsėjo 21 d. Matera buvo pirmasis Italijos miestas sukilęs prieš vokiečių okupaciją.

2014 m. spalio 17 d. Matera buvo išrinkta 2019 m. Europos kultūros sostine.^[1]

• 
  Materos katedra
• 
  San Giovanni Battista
• 
  Barokinė San Pietro Caveoso bažnyčia

• UNESCO vieta
• Matera – The Festivity of the Madonna della Bruna
• Museo Laboratorio della Civiltà Contadina
• BBC Naujienos: Italijos urvų miestas gauna naujas technologijas (angl.)
• Materos nuotraukos Archyvuota kopija 2008-10-26 iš Wayback Machine projekto.
• Sassi di Matera PHOTO Tour Archyvuota kopija 2008-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• The rock-hewn churches map of Matera
• Video Festa della Bruna (angl.)
• Sassi di Matera: tourist information about Matera and its Sassi Archyvuota kopija 2008-10-23 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• Video Sassi di Matera and Rupestral Churches (angl.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai